SIMONAITIS ERDMONAS (1888–1969)

Erdmono Simonaičio portretas
Erdmonas Simonaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1888 m. spalio 30 d. Spiečiuose (Šilutės r.). 1912 m. Tilžėje įkūrė lietuvių klubą ir jam vadovavo, dalyvavo kitose lietuvių organizacijose, bendravo su Vydūnu. 1915-1918 m. kaip vokiečių kariuomenės karys buvo karo frontuose Galicijoje ir Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą, Vilniuje susipažino su Valstybės tarybos nariais, kur iškėlė Mažosios Lietuvos klausimą. 1918 m. tapo Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos generaliniu sekretoriumi, buvo vienas iš pirmųjų veikėjų už Klaipėdos krašto išlaisvinimą ir prijungimą prie Lietuvos.

1923 m. E. Simonaitis buvo paskirtas Klaipėdos krašto sukilėlių direktorijos pirmininku. Jis suvaidino lemiamą vaidmenį Klaipėdos sukilime. „Nebūtų E. Simonaičio – nebūtų ir 1923 sukilimo“, – sakė šiam lietuvių ryžtingam žingsniui vadovavęs Jonas Budrys. Po sukilimo E. Simonaitis buvo Klaipėdos gubernatoriaus pavaduotojas. 1924-1926 m. – Šilutės aps. viršininkas. 1926 m. išrinktas Klaipėdos krašto direktorijos pirmininku, 1930-1937 m. – Klaipėdos aps. viršininkas, vėliau – Klaipėdos miesto vyr. burmistras. Už lietuvybės puoselėjimą vokiečių 1941 m. suimtas ir iki 1945 m. išlaikytas Mathauzeno ir Dachau koncentracijos stovyklose. Po karo apsigyvenęs Vokietijoje, tęsė lietuvišką veiklą. Atnaujinus 1918 m. Tilžėje sudarytą Mažosios Lietuvos tarybą, E. Simonaitis buvo išrinktas jos prezidiumo pirmininku, buvo VLIK-o narys. Už nuopelnus lietuvybei apdovanotas Vytauto Didžiojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinais, Šaulių žvaigžde.
Mirė 1969 m. vasario 26 d. Veinheime (Vokietija). 1991 m. jo palaikai pervežti į Klaipėdą ir perlaidoti Lėbartų kapinėse.