SIDZIKAUSKAS VACLOVAS (1893–1973)

Vaclovo Sidzikausko portretas
Vaclovas Sidzikauskas

Teisininkas, diplomatas. Gimė 1893 m. balandžio 10 d. Šiaudinėje (Šakių aps.). 1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1915 m. eksternu išlaikė brandos atestato egzaminus Maskvoje. Teisės studijas pradėjo Maskvoje, tęsė Berno (Šveicarija) universitete, 1935 m. jas baigė Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1919 m. dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, buvo  Lietuvos atstovas Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir  D. Britanijoje ir Olandijoje. Tuo pačiu metu (1920-1934) su pertraukomis buvo Lietuvos atstovas  Tautų Sąjungoje. 1923-1924 m. dalyvavo Lietuvos delegacijoje derybose su Ambasadorių konferencija ir Tautų Sąjungos taryba dėl Klaipėdos krašto suverenumo. 1923 m. vedė derybas su Vokietija dėl karo nuostolių likvidavimo, pirmosios prekybos sutarties sudarymo ir kt. svarbiais Lietuvai klausimais. Tarptautiniame nuolatiniame Hagos tribunole gynė ir laimėjo Lietuvos bylas. Diplomatinio meno viršūnę V.Sidzikauskas pasiekė 1932 m. byloje su Vokietija dėl Klaipėdos krašto direktorijos pirmininko pašalinimo ir seimelio paleidimo. Šioje byloje  buvo aiškinamas Klaipėdos statuto juridinis pobūdis ir jo interpretavimo taisyklės, teisinis Klaipėdos kraštui suteiktos autonomijos pobūdis  ir kt. klausimai. V. Sidzikauskui jo pergalė Hagoje brangiai kainavo – teko pasitraukti iš diplomatinės veiklos. Nuo 1936 m. diplomatijos teisę dėstė  pirmoje Klaipėdos aukštojoje mokykloje – Prekybos institute. Vėliau  vadovavo Lietuvos Vakarų sąjungai, kuri 1936-1939 m. Klaipėdoje leido dienraštį „Vakarai“, rengė įvairaus turinio susitikimus, paskaitas, literatūros vakarus, stiprino Klaipėdos krašto ryšius su visa Lietuva. Bendradarbiavo spaudoje, parašė knygeles „Klaipėdos krašto ūkis seniau ir dabar“ (1935), „Savo jūros sargyboje“ (1936). Jis savo veikla neįtiko nei sovietams, nei naciams. 1941 m. nelegaliai atsidūręs Vokietijoje, laisve džiaugėsi neilgai. Už Vokietijos pralaimėtą Klaipėdos bylą ir kitą antinacinę veiklą V. Sidzikauskas nacių buvo suimtas ir dvejus metus kalėjo Soldau ir Osvencimo koncentracijos stovyklose. Vėliau gyveno Berlyne, dirbo Lietuvių sąjungoje, veikė VLIK-e. 1950 m. persikėlė į JAV, dirbo organizacijose, kovojusiose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Mirė 1973 m. gruodžio 2 d. Čikagoje (JAV).