ŠEINIUS (tikr. Jurkūnas) IGNAS (1889–1959)

Igno Šeiniaus portretas
Ignas Šeinius

Prozininkas, dramaturgas. Gimė 1889 m. balandžio 2 d. Šeiniūnuose (Širvintų r.). 1908 m. baigė „Saulės“ kursus Kaune, mokytojavo. 1912-1915 m. studijavo Maskvos universiteto Istorijos – filosofijos fakultete. Nuo 1916 m. – Lietuvių centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Švedijoje, nuo 1919 m. – Spaudos biuro vedėjas, Lietuvos telegramų agentūros Kopenhagoje vadovas. Sekretoriavo Lietuvos atstovybėje Danijoje, Suomijoje, Švedijoje. Dirbo privačiose švedų firmose. 1933-1934 m. – „Lietuvos aido“ redaktorius, 1935-1939 m. – spaudos patarėjas Klaipėdos krašto gubernatūroje. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, pasitraukė į Švediją, nuo 1943 jos pilietis.
Kūryboje debiutavo 1908 m. Pirmuosius literatūrinius bandymus pakeitė brandūs kūriniai: romanas „Kuprelis“ (1913), apysakos „Mėnesiena“ (1912), „Bangos siaučia“ (1912-1913), „Vasaros vaišės“ (1913-1914). Rašytojas paskelbė lyrinių bei satyrinių apsakymų, publicistikos įvairiomis temomis. Švedijoje išleido apybraižą „Litauisk kultur“ (Lietuvių kultūra, 1917), poezijos proza rinkinį „Natt och soll“ (Naktis ir saulė, 1918). Išleido antinacinės satyros romaną „Siegried Immerselbe atsinaujina“ (1934), knygą „Tėviškės padangėje“ (1937), novelių rinkinį „Aš dar kartą grįžtu“ (1937), komediją „Diplomatai“ (1937). Pasitraukęs į Švediją, I. Šeinius ir rašė daugiausia švediškai – parašė „Raudonąjį tvaną“, vaizduojantį Lietuvos įvykius po 1939, ir kt. kūrinius.
1938 m. informavo Klaipėdos gubernatorių apie kilusią mintį „parašyti populiaria ir vaizdžia forma brošiūrą, kuri sužadintų Klaipėdos krašto lietuvių tautinę ambiciją…“ Tokia knyga „Kas tu esi, lietuvi“ išėjo 1938 m. Irvio Gedainio slapyvardžiu. 1939 m. vasarį Klaipėdos teatre buvo pastatyta I. Šeiniaus komedija „Diplomatai“. Be gubernatūros spaudos patarėjo pareigų, I. Šeinius buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Rotary klubo Klaipėdoje vienas steigėjų ir kurį laiką sekretorius, Turizmo draugijos Klaipėdos skyriaus valdybos narys, reiškėsi kaip tautininkas, buvo 1936 m. Akademinės jūros dienos komiteto pirmininkas, parašė akademinio jaunimo priesaikos jūrai žodžius. 1939 m. naciams okupavus Klaipėdą, gubernatūrai persikėlus į Kauną, I. Šeinius joje dirbo iki likvidavimo (1940 01 01), rūpinosi Klaipėdos krašto nukentėjusiųjų šalpa.
Įamžinant rašytojo atminimą, 1998 m. Klaipėdoje H. Manto g. 47, kur I. Šeinius gyveno 1935-1939 m., atidengta skulptoriaus A. Sakalausko sukurta memorialinė lenta.
Mirė 1959 m. sausio 15 d. Stokholme (Švedija).