Bal 252014
 
Jurgio Šaulio portretas

Jurgis Šaulys

Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Nepriklausomybės Akto signataras. Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčius, Tauragės apskritis. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, Palangos progimnazijoje, Vilniaus kunigų seminarijoje (1897-1899 m.), bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno universitete (Šveicarija), kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu. Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Igno Šeiniaus portretas

Ignas Šeinius

Prozininkas, dramaturgas. Gimė 1889 m. balandžio 2 d. Šeiniūnuose (Širvintų r.). 1908 m. baigė „Saulės“ kursus Kaune, mokytojavo. 1912-1915 m. studijavo Maskvos universiteto Istorijos – filosofijos fakultete. Nuo 1916 m. – Lietuvių centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Švedijoje, nuo 1919 m. – Spaudos biuro vedėjas, Lietuvos telegramų agentūros Kopenhagoje vadovas. Sekretoriavo Lietuvos atstovybėje Danijoje, Suomijoje, Švedijoje. Dirbo privačiose švedų firmose. 1933-1934 m. – „Lietuvos aido“ redaktorius, Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Salio Šemerio (tikr. Saliamono Šmerausko) portretas

Salys Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas)

Poetas, pedagogas. Gimė 1898 m. gegužės 21 d. Vilkaviškyje. 1918 m. Voroneže baigė gimnaziją, 1929 m. studijas Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1921 m. tvarkė dienraščio „Lietuva“ savaitinį priedą „Sekmoji diena“, pavertė jį avangardinio meno tribūna, publikavo savo ir kitų ekspresionistinius poetinius bandymus, buvo aktyvus „Keturių vėjų“ pirmųjų numerių bendradarbis. Jo eilėraščių rinkinys „Granata krūtinėj“ (1924) buvo skandalingiausias literatūrinis debiutas. Kitame eilėraščių rinkinyje „Liepsnosvaidis širdims deginti“ (1926) vyravo modernumas. Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Martyno Šerniaus portretas

Martynas Šernius

Spaustuvininkas, leidėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1849 m. lapkričio 10 d. Voveriškiuose (Klaipėdos r.). Baigęs Rokų pradžios mokyklą, mokėsi privačiai pas F. Kuršaitį. Dirbo spaustuvėje, 1869 m. pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo lietuviškame dragūnų pulke Tilžėje.
Nuo 1875 m. dirbo H. Holco spaustuvėje Klaipėdoje, 1879-1894 m. buvo spaustuvės dailininkas. Iš pradžių spaustuvė buvo įkurta Tomo gatvėje (dabar Kastyčio), vėliau ji buvo perkelta į Didžiojo vandens gatvę. Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Stasio Šimkaus portretas

Stasys Šimkus

Kompozitorius, dirigentas, visuomenininkas. Gimė 1887 m. sausio 10 d. Motiškių kaime (Kauno aps.). Dar besimokydamas Seredžiuje, pradėjo giedoti bažnyčios chore ir mokytis pas vargonininką pažinti gaidas. S. Šimkus lankė J. Naujalio vargonininkų kursus, 3 metus giedojo chore, baigęs kursus vargonininku dirbo Čiobiškyje, Kriokialaukyje, Žadiškėse, Skirsnemunėje. Atgavus spaudos laisvę, ėmė organizuoti koncertus ir vaidinimus. 1905 m. gavęs vietos inteligentų piniginę paramą pradėjo mokytis Vilniaus muzikos mokykloje, baigė vargonų skyrių. Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Jono Šimoliūno portretas

Jonas Šimoliūnas

Inžinierius, hidrotechnikos specialistas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius. Gimė 1878 m. gegužės 21 d. Jusėnų kaime (Panevėžio aps.). 1909 m. baigė Rygos politechnikos instituto statybos fakultetą. 1902 m. buvo vienas iš steigėjų ir ilgametis draugijos „Viltis“ pirmininkas. 1918 m. pirmininkavo Helsinkyje įkurtam Lietuvių evakuacijos komitetui.
1918 m. pirmajame profesoriaus A. Voldemaro  ministrų kabinete pakviečiamas dirbti į Susisiekimo ministeriją, kur jam pavedama organizuoti geležinkelių, Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Pauliaus Širvio portretas

Paulius Širvys

Poetas. Gimė 1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlyje (Zarasų r.). 1940 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą, įstojo į Vilniaus karo pėstininkų mokyklą. Sovietų kariuomenėje dalyvavo kare, du kartus buvo vokiečių nelaisvėje, pabėgo. 1945 m. demobilizuotas, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose. 1957 m. baigė Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius kursus. P. Širvys – vienintelis sovietmečio lietuvių poetas, virtęs savotiška legenda. Pirmasis eilėraščių rinkinys “Žygio draugai” pasirodė 1954 m., jame – dar daug oficialiąją ideologiją atspindinčių kūrinių. Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Miko Šlažos portretas

Mikas Šlaža

Pedagogas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1897 birželio 23 d. Lankučiuose (Klaipėdos r.). Mokėsi Kretingalėje. 1914 m. pradėjo mokytis Klaipėdos mokytojų seminarijoje, bet prasidėjęs I pasaulinis karas mokslus nutraukė. Mokytojavo, tarnavo kaizerinėje kariuomenėje. 1923 m. pradžioje atvyko į Klaipėdą ir buvo paskirtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu bei reikalų vedėju. Po 1923 m. sukilimo mokytojavo Klaipėdoje, nuo 1938 m. vokiečių kalbą dėstė Vytauto Didžiojo gimnazijoje. M. Šlaža aktyviai reiškėsi Lietuvos šaulių sąjungoje, Skaityti toliau..

Bal 082014
 

Pirklys, laivų savininkas, vienas žymiausių miesto mecenatų. Gimė 1795 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdoje. Miesto piliečiu tapo 1832 m., gyveno tuometinėje Liepų gatvėje. Savo sukauptą palikimą – 90 257 talerių testamentu užrašė miestui. Po jo mirties buvo įsteigtas jo vardo fondas. Vykdant mecenato valią, Ilgojo turgaus gatvė Vitėje buvo sutvarkyta, greta jos įrengti skverai, po fundatoriaus mirties ši gatvė pavadinta Šlevio gatve. Dideles sumas jis paliko išėjusių į karą karių žmonų bei našlių pašalpoms. Jo fondas skyrė lėšų Vitės bažnyčios rūsio sutvarkymui, Biržos tilto statybai.
Mirė 1870 m. sausio 18 d. Klaipėdoje.

Bal 082014
 
Vytauto Šliogerio portretas

Vytautas Šliogeris

Architektas, restauratorius. Gimė 1943 m. gegužės 1 d. Kaune. 1966 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1969 m. dirbo Paminklų konservavimo institute, dalyvavo projektuojant Liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Nuo 1972 m. dirbo Klaipėdos paminklų konservavimo institute, vėliau – Restauravimo centre vyriausiuoju architektu, UAB „Klaipėdos projektas“. V. Šliogeris tyrė ir ruošė dokumentaciją Neringos forto, Klaipėdos miesto bastionų, Klaipėdos pilies, Kretingalės bažnyčios, Dovilų bažnyčios statybai ir restauravimui, daug darbavosi tiriant ir puoselėjant Klaipėdos, Mažosios Lietuvos, Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Heinricho Šlymano (Schliemann) portretas

Heinrichas Šlymanas (Schliemann)

Vokiečių archeologas. Gimė 1822 m. sausio 6 d. Neubukove (Vokietija). Prieš tampant archeologu jam teko būti indų plovėju, prekeivio mokinuku, batsiuviu, eiliniu pirkliu ir galiausiai turtingu prekybininku. Dar vaikystėje Homero poezijos paveiktas, vėliau visą savo sukauptąjį turtą paskyrė poemose minimoms vietoms surasti. 1871 m. pradėjo savo kasinėjimus, atrado Trojos miesto griuvėsius. 1876 m. Mikėnuose – turtingus XVI– XIII a. pr. m. e. gentinės aristokratijos kapus, 1884 m. – Tirinto pilį. Stulbinančiais atradimais atvėrė iki tol nežinomą ikigraikišką kultūrą. Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Hugo Šojaus (Scheu) portretas

Hugo Šojus (Scheu)

Visuomenės ir kultūros veikėjas, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. Gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje. 1862 m. baigė aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862-1869 m. praktikavo Lapynų, Šernų, Gedmino dvaruose. 1869-1870 m. du semestrus studijavo Berlyno žemės ūkio institute. 1889 m. nusipirko Šilutės dvarą ir buvo išrinktas į Šilutės apskrities valdybą. 1922 m. už nuopelnus kultūrai bei ekonomikai Hugo Šojui suteiktas Karaliaučiaus universiteto filosofijos garbės daktaro ir laisvųjų menų magistro laipsnis, apdovanotas 3 ordinais. Skaityti toliau..

Bal 072014
 
Jono Švedo portretas

Jonas Švedas

Dirigentas, kompozitorius, pedagogas, lietuvių liaudies muzikos instrumentų tobulintojas. Gimė 1908 m. Liepojoje (Latvija). 1918-1924 m. lankė Ylakių mokyklą, 1924-1929 m. mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, dainavo moksleivių chore, grojo simfoniniame orkestre, įvairiuose ansambliuose. Organizavo ir vadovavo chorams Klaipėdos krašte. Su Plikių choru 1928 m. dalyvavo II dainų šventėje. Rinko liaudies dainų melodijas ir muzikos instrumentus. 1929-1930  m. dėstė Klaipėdos konservatorijoje, Skaityti toliau..

Bal 062014
 

Tautosakos rinkėjas, poetas. Gimė 1789 m. sausio 29 d. Rusnėje Klaipėdos pirklio Dovydo von Švederskio šeimoje. Nuo 1773 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, Klaipėdoje vertėsi prekyba ir finansais, apie 1832 m. išvyko į Rusiją. Kurį laiką jis buvo pirklys bei bankininkas Klaipėdoje. Apie 1832 m. persikėlė į Peterburgą.
Glaudūs ryšiai jį siejo su Liudviku Lėza. Talkino Liudvikui Rėzai užrašinėdamas lietuvių liaudies dainas. Vokiečių k. rašė eilėraščius, kuriuose panaudojo lietuviškų motyvų. Eilėraščių 1819-1926 paskelbė laikraštyje Memeler Wochenblatt, išleido rink. Der Sylwester Abend (1821), jie buvo harmonizuojami ir dainuojami. Tačiau klaipėdiečiai Skaityti toliau..