RADAUSKAS HENRIKAS (1910–1970)

Henriko Radausko portretas
Henrikas Radauskas

Poetas, vertėjas. Gimė 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje (Lenkija). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, 1930-1934 m. studijavo VDU lituanistiką, germanistiką, rusistiką. Dirbo VDU Humanitarinių mokslų bibliotekininku (1934-1936), Klaipėdos radiofono pranešėju (1936-1937), Švietimo ministerijos Knygų leidimo korektoriumi (1938-1940). 1940–1941 m. – Šveitimo liaudies komisariato meno reikalų valdybos sekretorius, 1941–1944 m. – Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius, nuo 1943 m. pabaigos – leidybos viršininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje, kur dirbo fizinį darbą. 1959-1969 m. – Kongreso bibliotekos Vašingtone tarnautojas. Eilėraščius periodikoje pradėjo publikuoti nuo 1929 m., o pirmąjį poezijos rinkinį “Fontanas” išleido 1935 m. Šia knyga į lietuvių literatūrą iš karto išėjo brandus poetas. Estetizmas, antilyrizmas, estetinė distancija, poetinė tikrovės transformacija – esminiai Radausko kūrybos bruožai. Išleisti rinkiniai: “Strėlė danguje” (1950), “Žiemos daina” (1955), rinkt. “Eilėraščiai” (1965, joje skelbiamas ir naujos kūrybos rink. “Žaibai ir vėjai”), “Eilėraščiai” (1965-1970 (1978)). Jo poezijos įtaka pastebima ne vieno šiuolaikinio liet. poeto kūryboje.
Yra parengęs “Lenkiškai lietuvišką žodyną” (1939), išvertęs į lietuvių kalbą prozos, poezijos, paskelbęs recenzijų, kritikos straipsnių. Kaip likimas H. Radauską atvedė į Klaipėdos radiofoną, kuriame jis dirbo nuo 1936 m. gruodžio 1 d. iki 1937 m. spalio 1d., prisiminimais dalijasi Antanas Gustaitis. “Kai 1936 metais, Balio Sruogos dėka, likimas nupūtė mane į Klaipėdos radiofoną ir ten prireikė vokiečių kalba pranešėjo ir redaktoriaus, pirmiausia prisiminiau H. Radauską, kuris vis dar lankė teatro seminarą ir kažkaip vertėsi be tarnybos. Tad netrukus jis jau sėdėjo prie mikrofono, vykdydamas Klaipėdos krašto “lietuvininkų politiką” ir keikdamas hitlerininkus. Ir tikrai – tai buvo šviesaus žodžio ir stataus nugarkaulio bendradarbis tokioje tarnyboje, kur beveik kasdien tekdavo susidurti su įsivaizduotos reikšmės ir galybės interesantais, mišrios visuomenės atstovais, politiniu, religiniu ir tautiniu dvilypumu, o kiekvienas per mikrofoną išskridęs atsidūsėjimas turėjo reikšti valdžios nuomonę ar bent jai neprieštarauti. Bet H. Radauskas tas pareigas ėjo rimtai, nors į savo darbą ir žiūrėjo su ironiška šypsena ir klaipėdiškėje lietuvių bendruomenėje vaikščiojo lyg ir vienišas. (Radauskas. – V., 1994, p. 344-345).
2013 m. birželio 1 dieną ant centrinio pašto pastato atidengta atminimo lenta Henrikui Radauskui, kuris 1936 m. dirbo čia veikusiame Klaipėdos radiofone diktoriumi.
Mirė 1970 m. liepos 27 d. Vašingtone (JAV).