RADAUSKAS HENRIKAS (1910–1970)

Henriko Radausko portretas
Henrikas Radauskas

Poetas, vertėjas. Gimė 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje (Lenkija). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, 1930-1934 m. studijavo VDU lituanistiką, germanistiką, rusistiką. Dirbo VDU Humanitarinių mokslų bibliotekininku (1934-1936), Klaipėdos radiofono pranešėju (1936-1937), Švietimo ministerijos Knygų leidimo korektoriumi (1938-1940). 1940-1941 m. – Šveitimo liaudies komisariato meno reikalų valdybos sekretorius, 1941-1944 m. – Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius, nuo 1943 m. pabaigos – leidybos viršininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Skaityti toliau..

RADZEVIČIUS ALFONSAS (1905–1979)

Alfonso Radzevičiaus portretas
Alfonsas Radzevičius

Teatro aktorius, režisierius. Gimė 1905 m. kovo 19 d. Jekaterinoslave. 1929 m. Kaune baigė Valstybės teatro vaidybos mokyklą. 1929-1931 m. Valstybės, 1931–1935 m. ir 1939-1943 m. Šiaulių, 1935-1939 m. Klaipėdos, 1943-1944 m. Vilniaus miesto, 1944-1947 m. ir 1950-1965 m. Lietuvos valstybinio dramos teatro aktorius. 1947 m. už Skrobotovo vaidmenį M. Gorkio „Priešuose“ gavo valstybinę premiją. Nuo 1941 m. režisavo spektaklius. 1947-1949 m. dirbo Kauno dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, 1966-1975 m. radijo ir televizijos komiteto aktoriumi.
Mirė 1979 m. kovo 31 d. Vilniuje.

RADZIWILL HEINZ (1920–1990)

Heinz Radziwill portretas
Heinz Radziwill

Klaipėdos miesto garbės pilietis, Taravos Anikės paminklo – fontano atstatymo iniciatorius.
Ši skulptūra atstatyta klaipėdiškių išeivių, susibūrusių į „Annchen von Tharau“ draugiją, ir Heinz Radziwill iniciatyva. Simono Dacho reljefinį portretą bei bronzinę skulptūrą, remdamasis ikonografine medžiaga ir sumažinta originalios Alfredo Kiuno skulptūros kopija, aptikta Vokietijoje (skulptūros originalas buvo pastatytas 1912), atkūrė Berlyno skulptorius Haraldas Hakė. Paminklas atidengtas 1989 m. lapkričio 18 dieną. Skaityti toliau..

RAMANAUSKAS ALFONSAS (1929–1998)

Alfonso Ramanausko portretas
Alfonsas Ramauskas

Lietuvos prekybos laivyno įkūrėjas, pirmasis ir ilgametis Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas. Gimė 1929 m. vasario 2 dieną. Baigęs gimnaziją, dirbo Aleksandravėlėje (Rokiškio r.) bibliotekos vedėju, Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto Kultūros ir švietimo skyriaus inspektoriumi, Vilniaus geležinkelininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 1959 m. VU įgijo juristo specialybę ir tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos uosto viršininku. Dar po 10 metų – tik ką įsikūrusios Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas.
Mirė 1998 m. vasario 23 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

RATKEVIČIUS STASYS (1917–2010)

Stasio Ratkevičiaus portretas
Stasys Ratkevičius

Aktorius, režisierius, teatralas. Gimė 1917 m. kovo 16 d. Maskvoje. Nuo 1940 m. mokėsi Vilniaus konservatorijoje, lankė Vilniaus dramos teatro vaidybos studiją.
1946-1956 m. Klaipėdos dramos teatro aktorius ir muzikinės trupės chormeisteris ir solistas. 1956-1957 m. dirbo aktoriumi Marijampolės dramos teatre. Ten dirbdamas 1958 m. suorganizavo lėlių teatrą, kuris 1960 m. vasario 16 d. perkeltas į Kauną ir pavadintas Kauno lėlių teatru (dabar – Kauno valstybinis lėlių teatras). Nuo 1960 m. buvo šio teatro
direktorius, nuo 1978 m. – vyriausiasis režisierius. Skaityti toliau..

RAUCKIS JUOZAS (1932–2007)

Juozo Rauckio portretas
Juozas Rauckis

Profesorius, pedagogas, dėstytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1932 m. rugsėjo 15 d. Gailionių kaime, Joniškėlio valsčiuje. 1951 m. baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą ir pradėjo dirbti mokytoju Skaistgirių septynmetėje mokykloje (Pasvalio rajonas). 1953 m. įstojo mokytis į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį 1957 m. baigė su pagyrimu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginiame institute kūno kultūros dėstytoju, o nuo 1960 metų – Fizinio auklėjimo katedros vedėju. Jis pasižymėjo kaip gabus treneris, išugdė daug gerų slidininkų ir irkluotojų, tapusių respublikos čempionais bei prizininkais. Skaityti toliau..

REICHELIS OTAS FRIEDRICHAS (1799–1878)

Medikas. Gimė 1799 m. gruodžio 24 d. Karaliaučiuje. Baigė Tilžės gimnaziją, studijavo mediciną. Nuo 1826 m. dirbo chirurgu Klaipėdoje. Laisvalaikiu šiauriniame miesto pakraštyje jis su inspektoriumi H. Rychertu pradėjo formuoti parką – Karališkąją giraitę. Ja norėta pažymėti istorinę vietą, kur 1802 m. birželio 10 d. buvo įvykęs Rusijos caro Aleksandro ir Prūsijos karaliaus Frydriko Vilhelmo III susitikimas. 1843 m. inicijavo Sodų draugijos įsteigimą mieste. 1859 m. draugijai buvo suteiktos korporacijos teisės. Skaityti toliau..

REIMERIS (Reimer) GEORGAS (XVII a.–1727)

Vargonininkas, giedotojas. Buvo kilęs iš Karaliaučiaus. Nuo 1703 m. jis ėjo Klaipėdos miesto trečiojo mokyklos mokytojo bei Jono bažnyčios vargonininko pareigas ir iki 1723 m. G. Reimeris dar dirbo kantoriumi. 1723 m.jis buvo paskirtas Laukininkų bažnyčios diakonu. G. Reimeris parašė pirmąjį istorinį Klaipėdos gidą “Memelio miesto ir tvirtovės keistenybės”.
Mirė 1727 m. vasario 19 dieną.

REINKĖ (Reincke) JOHANNAS WILHELMAS (XVIII a. pab.–1865)

Johannas Wilhelmas Reinkė buvo pirklys ir alaus bravoro savininkas. Šios aludarių dinastijos pradininkas J. W. Reinkė 1784 m. Klaipėdoje įsteigė pirmąją pramoninę alaus daryklą. Jo sena giminė jau visą šimtmetį plukdė laivus po visą Baltiją. Jų giminės herbe puikavosi jūrinis erelis kaip narsios jūreivystės simbolis. Šis simbolis tebėra ir šiandieninės alaus daryklos „Švyturio“ herbe. J. W. Reinkė su broliu Frydrichu Wilhelmu buvo neabejingi miesto reikalams. 1859 m. pradėjus mieste grįsti šaligatvius granitinėmis plokštėmis, F. W. Reinkė rūpinosi gamyba ir klojimo darbais. Skaityti toliau..

REISMANAS (Reissman) HERBERTAS (1895–1961)

Herberto Reismano (Reissman) portretas
Herbertas Reismanas (Reissman)

Vokiečių inžinierius, architektas. Gimė 1895 m. gegužės 19 d. Kamence (Saksonija). 1919-1922 m. dirbdamas privačioje projektavimo firmoje, studijavo Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje. 1923-1944 m. gyveno Klaipėdoje, suprojektavo daugiau kaip 100 pastatų, jų rekonstrukcijų. Dalį projektų rengė su architektu Alfredu Nixdorfu. 1927 m. Lietuvos prekybos ir pramonės parodos Klaipėdoje 15 paviljonų autorius. Pagal H. Reismano projektus Klaipėdoje pastatyta „Ryto“ spaustuvė (1926–1932), plaukimo stotis ir mokykla Smiltynėje (1930, neišlikusi), Vytauto Didžiojo gimnazija (1934), Skaityti toliau..

REMEIKA JONAS (1891–1974)

Jono Remeikos portretas
Jonas Remeika

Istorikas, pedagogas. Gimė 1891 m. gruodžio 21 d. Svistopolio dv. (Šiaulių aps.). 1918 m. baigė Petrapilio gimnaziją, įstojo į Petrapilio universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, dirbo Kaune. 1920 gavęs valstybinę stipendiją studijavo istoriją, filosofiją, kalbų mokslus Berlyne, Greifsvalde, Šveicarijos Friburge ir Kylyje. 1926 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1927 m. rudens iki 1929 m. dėstė Klaipėdos mokytojų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Be to, skaitė paskaitas Pedagoginiame institute ir vakariniuose suaugusiųjų kursuose. Skaityti toliau..

REZNERIS (Rehsner) KARLAS GOTLYBAS (1790–1862)

Pedagogas, kunigas. Gimė 1790 m. balandžio 7 d. netoli Štetino didelėje ūkininko šeimoje. 1813 m. pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete. Čia šalia studijų jis išmoko piešti, tapyti, muzikuoti.
Nuo 1817 m. jis tapo privačiu mokytoju Klaipėdoje, o 1820 m. buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. 1824 m. palaikomas klaipėdiečių jis įsteigė privačią mergaičių mokyklą, kuri 1827 m. buvo sujungta su direktoriaus Urlicho vadovaujama mokykla. Joje K.G. Rezneris iki 1860 m. visoms klasėms vedė piešimo pamokas, buvo parengęs piešimo pradžiamokslį. Rašė jis ir leido tikybos vadovėlių, savo pamokslų bei kalbų.
Mirė 1862 m. gruodžio 26 dieną.

RICHTERIS (Richter) JOHANAS (1705–1754)

Kunigas, kalbininkas. Gimė 1705 m. turtingo Klaipėdos pirklio šeimoje. Studijavo Karaliaučiaus Albertinoje, vėliau Halės universitete, kur apsigynė magistro laipsnį. 1728 m. rugpjūtį grįžo į Klaipėdą, buvo ordinuotas kunigu ir paskirtas į Katyčių parapiją. 1736 m. jis Klaipėdos Laukininkų bažnyčioje buvo A. D. Liuneburgo adjunktas ir Šv. Jono bažnyčios diakonas, nuo 1744 m. – Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigas. Rankraštyje liko J. Richterio sudarytas vokiečių-lietuvių kalbos žodynas, į kurį buvo įtraukta apie 30000 žodžių.
Mirė 1754 m. lapkričio 14 d. Klaipėdoje.

RIMYDIS ANTANAS (1905–1994)

Antano Rimydžio portretas
Antanas Rimydis

Poetas, žurnalistas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1905 m. kovo 15 d. (senuoju stiliumi kovo 2 d.) Tytuvėnuose, Raseinių apskritis. Mokėsi Raseinių ir Kauno gimnazijose, 1923-1925 m. – Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1921-1929 m. dirbo susisiekimo ministerijoje, nuo 1930 m. – Žemės ūkio rūmuose, kur 1931-1944 m. leido „Ūkininko patarėją“, 1941-1944 m. buvo jo redaktorius. 1934 m. įsteigė laikraštį „Literatūros naujienos“, jį leido ir redagavo iki 1936 m. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Augsburge (Vokietija) 1948-1949 m. dirbo „Žiburių“ redakcijoje. Skaityti toliau..

RIMKUS VACLOVAS (1933–2000)

Vaclovo Rimkaus portretas
Vaclovas Rimkus

Tapytojas, grafikas. Gimė 1933 m. birželio 1 d. Silvestruose (Tauragės r.). Vadintas Klaipėdos senamiesčio metraštininku, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo propaguotoju. Per savo gyvenimą sukūrė daugiau kaip 200 aliejinės tapybos bei grafikos darbų. Anksti išryškėję gabumai matematikai nuvedė jį į prekybos buhalterijos studijas Kaune (1954-1956). Nuo 1957 m. prasidėjo savarankiškas gyvenimas Klaipėdoje.
1960 m. ėmęsis tapyti, nuo 1964 m. eksponavo darbus tautodailininkų parodose, po ketverių metų tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus nariu, Skaityti toliau..

RIMŠAITĖ IRENA TEKLĖ (1923–2015)

Irenos Teklės Rimšaitės portretas
Irena Teklė Rimšaitė

Gydytoja, sveikatos apsaugos darbuotoja. Gimė 1923 metų rugsėjo 23 d. Laižuvos miestelyje, Mažeikių rajone. Mokėsi Noreikių (Rokiškio r.) pradinėje mokykloje, Rokiškio J. Tumo-Vaižganto bei Joniškio gimnazijose. 1944 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigusi  studijas 1949 m. atvyko į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo gimnazijoje gydytoja. Miesto valdžia pastebėjo jaunos medikės darbštumą, pareigingumą, aštrų protą, vadybinius sugebėjimus ir 1949 m. paskyrė dirbti Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos vyriausiąja gydytoja, Skaityti toliau..

RIOMERIS (Römeris) MYKOLAS (1880–1945)

Mykolo Riomerio portretas
Mykolas Riomeris

Teisininkas, istorikas. Gimė 1880 m. gegužės 17 d. Bagdoniškio dvare (Rokiškio raj.). 1892-1901 m. elitinės Teisės mokyklos Peterburge absolventas, 1901-1902 m. Jogailos universiteto Krokuvoje studentas, 1902-1905 m. Politikos mokslų mokyklos Paryžiuje klausytojas. 1905-1920 m. (su pertraukomis advokatavo Vilniuje), 1921-1928 m. – Lietuvos vyriausiojo tribunolo narys. 1922-1940 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 1927-1939 m. laikotarpiu trims kadencijoms buvo renkamas į universiteto rektoriaus postą, Skaityti toliau..

RIORDANSAS (Roerdans) HEINRICHAS (1750–1808)

Pirklys, mecenatas. Gimė 1750 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje, vieno stambiausių miesto pirklių šeimoje. Suaugęs tęsė savo tėvo verslą, buvo vienas iš uostamiesčio labdarių. Savo parašytais veikalais („Sammlung einiger Denkwurdligkeiten“, „Kurzen Chronik Memels“) H. Riordansas gynė klaipėdiškių interesus nuo Dancigo ir Karaliaučiaus pirklių konkurencijos.
Mirė 1808 03 29 Klaipėdoje.

RIULFAS (Rulf) ISAKAS (1831–1902)

Isako Riulfo (Rulf) portretas
Isakas Riulfas (Rulf)

Filosofas. Gimė 1831 m. vasario 10 d. Ruiš-Holchauzene, Hesene. Rostoke apgynė filosofijos daktaro laipsnį. Kūrybinį savo gyvenimo periodą nuo 1865 m. iki 1901 m. praleido Klaipėdoje. Nuo 1865 m. gruodžio 1  iki 1898 m.  buvo Klaipėdos žydų bendruomenės rabinas ir nuo 1872 m. – svarbiausio Klaipėdos laikraščio „Memeler Dampfboot“ redaktorius. 1879 m. įsteigė neturtingiems vaikams Žydų mokyklą (Armenschule). 1898 m. rabinų, jo ir dr. I. Karlebacho pastangomis buvo rekonstruotas buvęs Frydricho berniukų mokyklos pastatas. Jame įsikūrė Izraelitų religinė mokykla su dviem berniukų ir mergaičių klasėmis. Skaityti toliau..

RYCHERTAS (Riechert) HEINRIKAS (XVIII a. pab.–XIX a. pr.)

Želdinių inspektorius. Gimė Vitėje (tuometiniame Klaipėdos priemiestyje). H. Rychertas buvo malūnininkas Vitėje. 1820 m. jis buvo paskirtas želdinių inspektoriumi. H. Rychertas vadovavo apželdinimo darbams šiaurinėje miesto dalyje. Jo dėka buvo sustabdytas smėlis ir dabartinės Melnragės ir Girulių apylinkės pasipuošė mišku. Jis inicijavo idėją paminklu įamžinti 1802 m. birželio 10 Frydricho Wilhelmo III ir Aleksandro I susitikimo vietą, tačiau dėl lėšų stokos šio sumanymo buvo atsisakyta. Toje vietoje buvo užveistas gražus parkas – Karališkoji giraitė. Atsidėkodami miestiečiai šalia miesto poilsinio tako įrengtą aikštelę vadino Rycherto ramybės vieta, kur želdinių inspektoriaus atminimui buvo pastatytas nedidelis obeliskas.

ROBINZONAS JOKŪBAS (1889–1977)

Jokūbo Robinzono portretas
Jokūbas Robinzonas

Žydų kilmės Lietuvos ir JAV teisininkas, politikas, Lietuvos Antrojo ir Trečiojo Seimo narys. Gimė 1889 m. Seirijuose, Rusijos imperija. Tėvas Deividas Robinzonas dirbo mokytoju žydų pradinėje mokykloje. Norėdami, kad sūnus gautų įvairiapusiškesnį išsilavinimą, tėvai leido Jokūbą į valstybinę pradinę mokyklą ir į žydų religinę mokyklą. Kaip ir daugelis to meto žydų vaikų, Jokūbas įgijo tradicinį žydų išsilavinimą pas privatų mokytojąVištytyje. Vėliau tėvai išsiuntė jį mokytis į sekuliarią Suvalkų berniukų gimnaziją. 1914 m. baigė Varšuvos
Skaityti toliau..

ROZENBLIUMAS ANATOLIJUS (1902–1973)

Anatolijaus Rozenbliumo portretas
Anatolijus Rozenbliumas

Statybų konstruktorius, pedagogas, mokslininkas. Gimė 1902 m. liepos 30 d. Balstogėje (Lenkija). Baigė Kauno žydų berniukų gimnaziją. Mokėsi Berlyno konservatorijoje. Vienoje studijavo Aukštosios technikos mokyklos Statybos fakultete, Vokietijoje studijas tęsė Kioteno aukšt. Pramonės mokykloje, kurią baigė 1927 m. Darbą gavo Berlyne, bet, sustiprėjus fašizmui, grįžo į Lietuvą. Čia greitai buvo pripažintas vienu geriausių statybinių konstrukcijų projektuotojų. Jo suprojektuoti pastatai ir dabar puošia Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Skaityti toliau..

ROŽINSKAS BRONIUS (1912–1986)

Pirmasis lietuvių buriuotojas, jachtos „Hermes-2“ kapitonas. Gimė 1912 m. balandžio 28 d. Šeduvoje. Buvo trys broliai Rožinskai: Adolfas, Vitoldas ir Bronius. Gyvenimas ir Antrasis pasaulinis karas juos mėtė ir vėtė. Brolį Adolfą karo dienų viesulas nubloškė per Vokietiją, Italiją į JAV. Bronius nuo mažens domėjosi buriavimu. 1934 metais persikėlė į Klaipėdą. Buriavo Kuršių mariose. 1938 metais įstojo į buriavimo mokyklą Smiltynėje. 1939 metais, vokiečiams okupavus Klaipėdą, jis išsikėlė į Kauną, o 1941-aisiais – į Vilnių. 1948-1959 m. dirbo Trakų jachtklubo skyriaus vedėju instruktoriumi, turėjo nuosavą jachtą „Hermes“. Skaityti toliau..