Kov 242014
 

Kunigas. Gimė 1682 m. vasario 21 d. Johanisburge (Mažoji Lietuva). 1703 m. ėjo gimtojo miesto pradžios mokyklos vedėjo pareigas. 1708 m. persikėlė į Peterburgą, kur prižiūrėjo visų Rusijos liuteronų bažnyčių ir parapijų padėtį. 1712 m. Frankfurto prie Oderio universitete įgijo teologijos daktaro laipsnį, o 1713 m. buvo paskirtas į Klaipėdą vyriausiuoju kunigu ir dirbo iki gyvenimo pabaigos. Buvo Berlyno mokslų akademijos narys. Vienas iš iš Lysijaus katekizmo vertėjų į lietuvių kalbą, jau gyvendamas Klaipėdoje pritarė vertimo leidimui. Be to, 1732 m. „Acta Borussica“ trečiame tome išspausdino savo kalbinį darbą apie prūsų kalbą.
Mirė 1741 m. kovo 13 d. Klaipėdoje.

Kov 242014
 

Vytautas Paulius

Lietuvos išeivijos veikėjas, mecenatas, verslininkas, inžinierius. Gimė nepriklausomoje Lietuvoje 1930 m. rugsėjo 8 d., Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais buvo priverstas palikti Lietuvą ir trauktis į Vakarus, gyveno DP stovykloje Vokietijoje, vėliau įsikūrė Kanadoje, galiausiai – Jungtinėse Valstijose. 1957 m. McGill Universitete Montrealyje, Kanadoje apsigynė inžinieriaus bakalauro laipsnį, magistro laipsnį – 1963 m. Niujorko Universitete, JAV.
Dirbo didžiausiose Kanados ir JAV statybinėse kompanijose, Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Viliaus Pėteraičio portretas

Vilius Pėteraitis

Žodynininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos universiteto garbės daktaras. Gimė 1914 m. spalio 18 d. Vaidaugų k. (Klaipėdos r.). 1935 m. baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1935–1936 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. anglistiką Anglijoje, 1938 m. švedų kalbą Upsalos universitete, 1938–1941 anglistiką ir germanistiką Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Vilniaus universitete. Buvo studentų draugijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkas. Nuo 1941 m. dirbo Vilniaus universitete, nuo 1942 m. ir Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m. išvyko į Vokietiją. Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Ovidijaus Petkevičiaus portretas

Ovidijus Petkevičius

Teatralas, renginių organizatorius. Gimė 1965 m. Kupiškyje. Vidurinę mokyklą baigė Biržuose, 1994 m. baigė dramos režisieriaus studijas Lietuvos muzikos akademijoje, 2000 m. Klaipėdos universitete įgijo režisūros magistro kvalifikacinį laipsnį. Nuo 1998 m. dešimt metų dirbo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre literatūrinės dalies vedėju, paskutiniaisiais metais – specialistu ryšiams su visuomene. Buvo festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koordinatorius nuo pat pirmojo festivalio, rašė teatro recenzijas.
Mirė 2008 m. liepos 27 dieną. Palaidotas Kupiškyje.

Kov 242014
 

Žymus burlaivių statytojas Klaipėdoje. Mieste buvo keturios laivų statyklos. Vieną jų turėjo B. Pieperis. Jis pastatė 144 burlaivius. Tarp jų „Mary Jane“. B. Pieperio šimtasis burlaivis 1858 m. buvo pavadintas laivų statyklos savininko vardu „Behredas Pieperis“. 1865 m. šis burlaivis nuskendo. Paskutinis B. Pieperio statykloje burinis laivas buvo pastatytas 1876 m. Netrukus burlaivius pakeitė garlaiviai.

Kov 242014
 
Igno Pikturnos portretas

Ignas Pikturna

Prozininkas, publicistas. Gimė 1924 m. rugpjūčio 27 d. Palangoje. Baigė Palangos gimnaziją. 1944 m. pradėjo žurnalistinį darbą. Studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame institute, dirbo Lietuvos kino studijoje, televizijoje, „Tiesos“, „Bibliotekų darbo“ redakcijose, žurnalo „Kultūros barai“ redaktoriaus pavaduotoju, žurnalo „Jūra“ redaktoriumi. Apsakymų rinkiniuose „Šiandien jūra graži“ (1960), „Jūrų vėjai“ (1975), apybraižų knygose „Jūra yra jūra“, „Jūrų kapitonai“ (1986), „Mergaitės, merginos, moterys ir jūra“ (1999) bei kt. knygose vyrauja žvejybos laivyno kasdienybė, jūreivio darbas, tolimų uostų romantika. I. Pikturna išleido kelionių pasakojimų, parašė dokumentinių filmų scenarijų. Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Jono Pipiro (Pipirs) portretas

Jonas Pipiras (Pipirs)

Kunigas, raštijos veikėjas. Gimė  1833 m. balandžio 23 d. Šaipiuose (Klaipėdos r). Mokėsi Nimersatės liaudies mokykloje, privačiai Klaipėdoje, vėliau Tilžės gimnazijoje. 1846-1858 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, teologijos žinias gilino Vitenbergo kunigų seminarijoje. Baigęs mokslus  nuo 1861 m. kunigavo Nidoje, Įsėje, Kraupiškėse, Tauragėje. 1882-1912 m. buvo Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigas. Klaipėdoje dirbo 30 metų. Jis gynė lietuvių kalbą, prisidėjo  prie peticijų, kad  būtų grąžinta lietuvių kalba mokykloms, stengėsi, kad būtų įsteigta lietuviams žadėtoji mokytojų seminarija Klaipėdoje. Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Kazio Plačenio portretas

Kazys Plačenis

Rašytojas, žurnalistas, redaktorius. Gimė 1907 m. spalio 20 d. (senuoju stiliumi spalio 7 d.) Ukmergėje. 1927 m. baigė Šiaulių gimnaziją, tarnavo Kauno ir Vilniaus įstaigose. Pirmas apsakymų rinkinys “Du” ( su S. Kapniu) išėjo 1931 m. , pjesė “Kooperatiškos vestuvės” (1934), romanas apie poetą A. Strazdą “Pulkim ant kelių” (1936), už pastarąjį buvo paskirta “Spaudos Fondo” premija. Vėliau iš aktyvesnio literatūrinio darbo pasitraukė.
Po karo mokytojavo Švėkšnos, Tauragės gimnazijose, Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Emilijos Platušaitės portretas

Emilija Platušaitė

Teatro aktorė. Gimė 1906 m. rugsėjo 18 d. Paluknyje (Raseinių r.). Mokėsi Radviliškio pradžios mokykloje ir gimnazijoje. 1922-1930 m. – Varkonių ir Švėkšnos pradžios mokyklos mokytoja. 1932 m. baigė Valstybės teatro vaidybos mokyklą, Boriso Dauguviečio kursą. 1932-1935 m. – Valstybės teatro Šiaulių skyriaus, 1935-1939 m. – Valstybės teatro Klaipėdos skyriaus, 1939-1946 m. – Šiaulių dramos teatro, nuo 1946 iki 1980 m. – Klaipėdos muzikinės komedijos teatro aktorė.
Mirė 1986 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdoje.

Kov 242014
 

Jurgio Plonaičio portretas

Visuomenės veikėjas, buriuotojas. Gimė 1902 m. rugsėjo 19 d. Žiaukuose (Šilutės r.). Nuo 5 metų amžiaus plaukdavo su tėvu į marias žvejoti, o likęs našlaičiu, dar vaikas žvejojo savarankiškai. Mokėsi Klaipėdos vokiečių gimnazijoje, tarnavo Klaipėdos krašto komercinėse įstaigose. 1920 m. pradėjo dirbti Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje. Nuo 1920 m. dainavo Klaipėdos giedotojų draugijoje „Aida“. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. 1935 m. buvo Klaipėdos miesto seimelio deputatas, 1938-1939 m. – miesto valdybos rinktas tarėjas, Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Justinos Sabinos Pocienės portretas

Justina Sabina Pocienė

Socialinių mokslų daktarė, Lietuvos nusipelniusi dėstytoja, Klaipėdos universiteto Vaikystės pedagogikos katedros docentė, ilgametė Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto prodekanė. Gimė 1932 08 14 Lasiškių k. (Kazlų Rūdos sav.). 1940-1944 m. mokėsi Gyviškių (Kazlų Rūdos sav.) pradinėje mokykloje, 1944-1948 m. – Plutiškių (Kazlų Rūdos sav.) progimnazijoje. 1948-1952 m. studijavo Marijampolės mokytojų seminarijoje, 1952-1956 m. – Maskvos (Rusija) valstybiniame pedagogikos institute. Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Igno Pociaus portretas

Ignas Pocius

Treneris, sporto organizatorius, pedagogas. Gimė 1954 m. balandžio 10 d. 1976 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą ir kartu su lengvosios atletikos treneriu Edmundu Norvilu atvyko į Klaipėdą.
Nuo 1976 m. pradėjo dirbti Klaipėdos vaikų ir jaunių sporto mokykloje (VJSM) lengvosios atletikos treneriu-dėstytoju. 1977-1979 m. – SSD „Žalgiris“ Klaipėdos MT VJSM treneris-dėstytojas, 1979-1985 m. – SSD „Žalgiris“ Klaipėdos MT VJSM vyr. treneris, 1985-1990 m. – SSD „Žalgiris“ Klaipėdos Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Gedimino Baltramiejaus Pranckūno portretas

Gediminas Baltramiejus Pranckūnas

Lietuvių aktorius, režisierius, kultūros vadybininkas. Gimė 1944 m. sausio 2d. Pakruojo raj. Žeimelio miestelyje.
1963 m. baigė Žeimelio (Pakruojo r.) vidurinę mokyklą, 1966-1968 m. mokėsi Klaipėdos dramos teatro studijoje, 1981-1986 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (Klaipėdos universiteto Menų fakultetas).
1963-1965 m. buvo Liesių k. (Pakruojo r.) 7-metės mokyklos mokytojas, nuo 1967 m. buvo Klaipėdos dramos teatro aktorius, Skaityti toliau..

Kov 242014
 

Giesmių eiliuotojas, vertėjas, leksikografas. Gimė 1624 m. gegužės 20 d. Tilžėje. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Parašė giesmių (išspausdintos D. Kleino giesmyne, 1666), katekizmą, išvertė Biblijos sentencijų, sudarė rankraščiu likusį vokiečių-lietuvių žodyną (apie 1675 m.).
Mirė 1695 m. vasario 27 d. Žiliuose (Ragainės aps.).

Kov 242014
 

Istorikas, etnografas, kunigas. Gimė apie 1635 m. Klaipėdoje. Gimęs ir augęs Klaipėdoje, vėliau savo daugumos spausdintų knygų tituliniuose puslapiuose pasirašė Memelensis Borussus-Klaipėdiškis Prūsas. 1650 m. ir 1655-1657 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, 1657-1660 m. – Rostoko universitete, kur įgijo filosofijos magistro laipsnį. Po studijų grįžo į Klaipėdą, 1661 m. pradėjo dirbti evangelikų bažnyčios kunigo adjunktu. Jo pareiga buvo teikti bažnytinius patarnavimus Klaipėdos, jos apylinkėse esančių lietuviškų kaimų ir Kuršių nerijos gyventojams. Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Igno Prielgausko portretas

Ignas Prielgauskas

Muzikas, pianistas, pedagogas. Gimė 1871 m. rugpjūčio 13 d. Narvaišiuose (Plungės r.). Mokėsi Liepojoje, 1899 m. baigė Varšuvos muzikos instituto fortepijono skyrių. 1903-1924 m. jame dėstė, profesorius (1911). 1924-1939 m. dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje, 1930-1937 m. buvo jos direktorius. 1939-1954 m. dėstė Šiaulių muzikos mokykloje. Dirbdamas Klaipėdos muzikos mokykloje pianistas turėjo savitą didaktinį braižą, mokyklos vardą garsino nauja muzikinio ugdymo metodika, ją skelbė to meto muzikinėje periodikoje. Skaityti tolau..

Kov 242014
 
Igno Prielgausko portretas

Ignas Prielgauskas

Muzikas, pianistas, pedagogas. Gimė 1871 m. rugpjūčio 13 d. Narvaišiuose (Plungės r.). Mokėsi Liepojoje, 1899 m. baigė Varšuvos muzikos instituto fortepijono skyrių. 1903-1924 m. jame dėstė, profesorius (1911). 1924-1939 m. dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje, 1930-1937 m. buvo jos direktorius. 1939-1954 m. dėstė Šiaulių muzikos mokykloje. Dirbdamas Klaipėdos muzikos mokykloje pianistas turėjo savitą didaktinį braižą, mokyklos vardą garsino nauja muzikinio ugdymo metodika, ją skelbė to meto muzikinėje periodikoje. Skaityti tolau..

Kov 242014
 
Juozo Pronskaus portretas

Juozas Pronskus

Prozininkas, vertėjas, žurnalistas. Gimė 1893 m. balandžio 1 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.). Baigęs Barstyčių pradžios mokyklą, mokėsi savarankiškai. Dirbo vaistinėse, laikraščių redakcijose. Pradėjęs rašinėti vaizdelius, feljetonus į periodinę spaudą, buvo pastebėtas Vaižganto ir pakviestas dirbti į „Lietuvos aido“ redakciją. Nuo 1920 m. dirbo Kaune „Spaudos biure“, vėliau „Lietuvos“ dienraščio, „Trimito“, „Lietuvos žinių“ redakcijose. Nuo 1920 m. buvo Steigiamojo seimo narys, vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922 m. rudenį pakviestas į „Prūsų Lietuvių Balso“ redakciją Klaipėdoje. Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Vytauto Pučinsko portretas

Vytautas Pučinskas

Choro dirigentas, pedagogas. Gimė 1930 m. liepos 11 d. Vidgiriuose (Marijampolės r). Pirmasis muzikos mokytojas buvo Kalvarijos vargonininkas P. Staniukynas. Išmokęs vargonuoti, kurį laiką vargonavo Lankeliškių ir Gižų (Vilkaviškio r.) parapijose, mokėsi Marijampolės suaugusiųjų gimnazijoje. 1952-1957 m. choro dirigavimo mokėsi Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje,  1959-1964 m. neakivaizdiniu būdu studijavo choro dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Gedimino Purlio portretas

Gediminas Purlys

Choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas, profesorius, visuomenės veikėjas. Gimė 1948 m. rugpjūčio 28 d. Pašventyje, Anykščių valsčius). Architekto Evaldo Purlio brolis.
1955-1967 m. choro dirigavimo mokėsi M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. A. Jozėnas), o 1967-1971 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. N. Kazakauskienės klasė). 1975-1978 m. choro dirigavimo žinias gilino Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Eriko Purvino portretas

Erikas Purvinas

Botanikas. Gimė 1908 m. gruodžio 14 d. Klaipėdoje. 1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1935-1939 m. mokytojavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir iki 1938 m. kartu dirbo suaugusiųjų kursų dėstytoju mieste. Nuo 1939 m. dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje, 1952–1971 m. buvo Botanikos katedros vedėjas.
1938 m. išleistam „Lietuviškam botanikos žodynui“ pateikė Klaipėdos krašto augalų lietuviškus pavadinimus. Knygų „Šepeta“ (1940), „Lietuvos TSR flora“ (1963-1976), „Lietuvos TSR ekonominė geografija“ (1957) ir kt. vienas bendraautorių, Skaityti toliau..