MAČIŪNIENĖ RŪTA (1929–2015)

Rūtos Mačiūnienės portretas
Rūta Mačiūnienė

Pedagogė, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja. Gimė 1929 m. spalio 11 d. Dinviečiuose (Klaipėdos aps.)  ūkininko, visuomenės veikėjo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvio Martyno Kėkšto (1902–1944) ir ūkininkaitės Trūdės Brožaitytės (1909–1952) šeimoje vyriausiaja dukterimi. Dinviečiuose tėvų įsigytame ūkyje  gimė ir brolis Evaldas (g. 1934), būsimasis jūreivis, bei sesuo Milda Veronika (g. 1935), būsimoji gydytoja.  Septynmetė 1936 m. su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, o 1939 m. naciams užgrobus kraštą ir tėvui  pasilikus Lietuvos Respublikos pilietybę, šeima buvo ištremta į Didžiąją Lietuvą, gyveno Kaune. Skaityti toliau..

MALINAUSKAS ROMUALDAS (1955–2009)

Romualdo Malinausko portretas
Romualdas Malinauskas

Boso gitaristas, aranžuotojas, džiazo muzikos projektų autorius. Gimė 1955 metais Klaipėdoje. Baigęs Klaipėdos muzikos mokykloje trombono specialybę įstojo į tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus (dabar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas). Pučiamąjį instrumentą, jau būdamas ketvirtame kurse, metė ir visą laiką skyrė bosinei gitarai. R. Malinauskas ir būgnininkas Arvydas Joffė studijavo pirmojoje Estradinės muzikos katedros laidoje. Skaityti toliau..

MALIŠAUSKAS JURGIS (1928–2013)

Jurgio Mališausko portretas
Jurgis Mališauskas

Mažosios Lietuvos tyrinėtojas, kraštotyrininkas, pedagogas, docentas. Gimė 1928 m. sausio 19 d. Telšiuose. 1944 m. su tėvais išvyko į Vokietiją. 1946 m. grįžo į Lietuvą. 1955 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
Mokytojavo Ukmergės rajone. Nuo 1969 m. dėstė lituanistines disciplinas Šiaulių universitete. 1971 m. persikėlė į Klaipėdą ir drauge su docentais A. Jakuliu, A. Kaukiene, L. Ruseckiene ėmėsi organizuoti lituanistines studijas Klaipėdoje. Būtent šiuo laikotarpiu ypatingą dėmesį skyrė Mažosios Lietuvos Skaityti toliau..

MARCINKUS JUOZAS (1928–2004)

Juozo Marcinkaus portretas
Juozas Marcinkus

Gamybininkas, rašytojas, leidėjas. Gimė 1928 m. lapkričio 22 d. Klibaliuose (Kelmės r.). Vaikystėje neteko regėjimo. 1947 m. pradėjo mokytis Kauno aklųjų mokykloje, jos nebaigęs, pradėjo dirbti. Vėliau baigė Kauno IV darbo jaunimo mokyklą, neakivaizdžiai Šiaulių pedagoginį institutą.
1959 m. buvo paskirtas Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių draugijos Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato direktoriumi ir dirbo juo iki 1982 m. Jo rūpesčiu buvo pastatyta nauja įmonė, Skaityti toliau..

MAROZAS VYTAUTAS (1944–2017)

Vytauto Marozo portretas
Vytautas Marozas

Sportininkas, rankinio treneris. Gimė 1944 metų sausio 28 dieną Ramygaloje. 1980 metais baigė Kauno maisto pramonės technikumą. 1965-1993 metais dirbo Klaipėdos mėsos kombinato darbo apsaugos inžinieriumi. V. Marozo treniruojama Klaipėdos „Maisto“ vyrų rankinio komanda ne kartą tapo Lietuvos čempione (1986, 1987, 1990 m.), vicečempione (1981, 1984, 1989, 1992 m.), pelnė šalies pirmenybių bronzos medalius (1980,1983, 1985, 1993, 1994 m.), iškovojo Lietuvos rankinio taurę (1991, 1992 m.), dalyvavo Europos rankinio klubų Skaityti toliau..

MARTINKUS PRANAS (1926–2007)

Prano Martinkaus portretas
Pranas Martinkus

Žurnalistas. Gimė 1926 m. gruodžio 20 d. Dvarviečiuose (Tauragės r.). 1946 m. baigė Tauragės gimnaziją, 1949-1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, 1964 m. neakivaizdiniu būdu baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1945-1956 m. mokytojavo Tauragės, Jurbarko r., Pagėgių mokyklose, 1950-1951 m. dirbo Klaipėdos srities švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi. Nuo 1956 m. dirbo atsakinguoju sekretoriumi Skaudvilės r. laikraštyje, 1960-1966 m. – Tauragės tarprajoninio laikraščio žemės ūkio skyriaus vedėjas. Skaityti toliau..

MAŠIOTAITĖ – URBŠIENĖ MARIJA (1895–1959)

Marijos Mašiotaitės–Urbšienės portretas
Marija Mašiotaitė–Urbšienė

Istorikė, bibliografė. Gimė 1895 m. birželio 23 d. Rygoje. 1913-1915 m. studijavo Maskvoje Aukštuosiuose moterų kursuose. Dirbo Lietuvos atstovybėse Berlyne, Maskvoje, Paryžiuje. Parengė Lituanicos Vakarų Europos kalbomis 1900-1932 m. bibliografiją, paskelbė studijas apie Lietuvos mokyklas, spaudą I pasaulinio karo metu. 1940 m. kartu su vyru J. Urbšiu ištremta į Rusiją, 1941-1954 m. kalinta Gorkio ir Ivanovo kalėjimuose, grįžo 1956 metais. Kalėdama parašė atsiminimus „Prie žibalinės lempos“ (išspausdinta 1982, kupiūruota), „Atdaras langas“ (išsp. 1996). Skaityti toliau..

MAŠIOTAS PRANAS (1863–1940)

Prano Mašioto portretas
Pranas Mašiotas

Prozininkas, vertėjas, pedagogas. Gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose (Vilkaviškio r.). Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1887 m. baigė Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. 1889 m. apsigyveno Rygoje, mokytojavo. I pasaulinio karo metu Voroneže buvo lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijų direktorius. Nepriklausomoje Lietuvoje 1919-1923 m. – švietimo viceministras, 1924-1929 m. – Klaipėdos gimnazijos direktorius.
Laikomas lietuvių vaikų literatūros tėvu. Rūpindamasis jaunosios kartos ugdymu, parašė mokslo populiarinimo knygų („Apie žemės vidurius“, Skaityti toliau..

MĖČIUS ARŪNAS (1965–2013)

Arūno Mėčiaus portretas
Arūnas Mėčius

Lietuvos dailininkas, tapytojas, grafikas, knygų iliustratorius. Gimė 1965 m. kovo 26 dieną  Klaipėdoje. 1991-1995 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, dailininkas grafikas. 1995-1997 m. Vilniaus dailės akademija: magistratūra grafikos katedroje. Nuo 2002 m. buvo Klaipėdos A. Brako  dailės mokyklos tapybos, piešimo ir grafikos mokytojas.
Parodose dalyvavo nuo 2000 metų. Iki 2011 m. surengė 14 personalinės tapybos bei grafikos parodų, dalyvavo daugelyje Lietuvos ir tarptautinių parodų bei projektų. Nuo 2002 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, LDS Klaipėdos skyriaus tarybos narys. Skaityti toliau..

MERKYS ANTANAS (1887–1955)

Antano Merkio portretas
Antanas Merkys

Valstybės ir politikos veikėjas. Gimė 1887 m. vasario 1 d. Bajorų kaime (Kupiškio r.). Studijavo teisę Tartu universitete, 1916 m. baigė Kijevo universiteto teisės fakultetą. I pasaulinio karo metu buvo Rusijos armijos karininkas. Sugrįžęs į Lietuvą, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas Krašto apsaugos ministerijos Juridinio skyriaus vedėju. 1919 m. ir 1926-1927 m. buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras. Pasitraukęs iš ministro pareigų, išėjo į atsargą. 1927-1932 m. dirbo Klaipėdos krašto gubernatoriumi, Kauno burmistru, užėmė kitas atsakingas pareigas. Skaityti toliau..

MIDVIKIS REGIMANTAS (1947–2015)

Regimanto Midvikio portretas
Regimantas Midvikis

Skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gimė 1947 m. sausio 5 d. Eidintuose (Tauragės rajonas). 1964 m. baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1965-1971 m. studijavo skulptūrą LSSR valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Iki 1975 m. dėstė Telšių taikomosios dailės technikume. 1975-1979 m. Klaipėdos „Dailės“ kombinato dailininkas.
Nuo 1969 m. dalyvavo parodose, nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kūrė dekoratyviąsias ir mažųjų formų skulptūras, Skaityti toliau..

MIKULSKIS ALFONSAS (1909–1983)

Alfonso Mikulskio portretas
Alfonsas Mikulskis

Choro dirigentas, kompozitorius, violončelininkas. Gimė 1909 m. rugsėjo 14 d. Daglienuose (Panevėžio r.). Baigęs Joniškėlio vidurinę mokyklą, 1926-1930 m. mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, 1930-1937 m. – Kauno konservatorijoje. Grojo Kauno radiofono ir Valstybės operos simfoniniuose orkestruose, subūrė vyrų chorą „Nemunas“. 1931 m. apsigyveno Klaipėdoje ir aktyviai įsijungė į krašto muzikinį gyvenimą. Nuo 1932 m. buvo Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjungos vadovas, jos mišraus bei vyrų choro vadovas. Su mišriu choru kasmet rengė dainų šventes Juodkrantėje, Rambyne, buvo pagrindinis 1933 m. ir 1938 m. Klaipėdos Skaityti toliau..

MOSĖNAS ROLANDAS (1965–1985)

Rolando Mosėno portretas
Rolandas Mosėnas

Poetas. Gimė 1965 m. gegužės 1 d. Klaipėdoje. Mokėsi Klaipėdos 10-ojoje vidurinėje mokykloje (ją baigė aukso medaliu 1983). Dalyvavo respublikiniuose literatų ir matematikų konkursuose, buvo nuodugniai išstudijavęs poezijos teoriją, rašė sonetus ir trioletus, bandė prozą. 1983 m. įstojo į Leningrado universitetą filosofijos fakultetą, tačiau jo nebaigė. Skaityti toliau..