EUGENIJUS MACIUS (1940-2021)

Fotogr. B. Aleknavičius

Eugenijus Macius gimė 1940 m. sausio 9 d. Palangoje. Daug metų dirbo Lietuvos kino studijoje. 1967 m. dirbo TSRS ryšių priemonių pramonės ministerijos kino centre operatoriumi, vyriausiu operatoriumi, viršininku Vilniuje. 1976 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą (VVKI ) Maskvoje ir apgynė diplomą dokumentiniu filmu „Meilė pražydo sekmadienį“ ( režisierius Robertas Verba ir Laima Pangonytė). 1988 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą ir iki 2002 m. dirbo operatoriumi Lietuvos televizijos Klaipėdos korespondentų punkte. Lietuvos televizijoje E.Maciui buvo suteikta aukščiausia operatoriaus kategorija. Nuo 2002 m. iki 2009 m. jis dirbo  LKAB „Klaipėdos Smeltė” atstovu spaudai.

Per savo kūrybinės veiklos laiką kaip operatorius E. Macius nufilmavo per 80  dokumentinių, mokslo-populiarinimo, informacinių ir reklaminių filmų, virš penkių tūkstančių siužetų ir laidų kino žurnalams „Tarybų Lietuva“, „Lietuvos pionierius” ir Lietuvos televizijai. Kaip autorius-operatorius sukūrė virš 15 videofilmų apie Klaipėdos miesto jūrines įmones. 2010 m. kaip operatorius, nufilmavo dokumentinį filmą „Laiko saugotojas“ apie žymų Kaliningrado fotografą Olegą Maksimovą.

Nemažai E.Maciaus nuotraukų spausdino Lietuvos dienraščiai ir žurnalai. Eugenijus fotografavo nuo 13 metų, kai tėvai nupirko fotoapatatą „Liubitel“. Vėliau aparatai keitėsi ir paraleliai su filmavimais  jis fotografuodavo savo malonumui, ko pasekoje susikaupė nemažas kiekis foto negatyvų.

Už savo darbus E. Macius apdovanotas visasąjunginiais ir tarptautiniais diplomais ir garbės raštais. Už filmus, atrinktus  ir demonstruotus visasąjunginėje ūkio pasiekimų parodoje  Maskvoje, apdovanotas bronzos ir sidabro medaliais. Už filmą „Kospas-Sarsat- kosminės gelbėjimo sistemos“ kaip filmo režisierius-operatorius, apdovanotas specialiu tarptautinės parodos Ženevoje prizu. 2012 metais apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. Mirė 2021 spalio 15 d.

MICKUS ADOLFAS ANTANAS (1937–2014)

Adolfas Antanas Mickus

Sportininkas, futbolo treneris. Gimė 1937 m. birželio 17 dieną.
1960 m. baigė KKI ir buvo paskirtas į Kauno „Bangos“ futbolo meistrų komandą, kurioje rungtyniavo vieną sezoną.
Nuo 1961 m. pradėjo dirbti su šios ekipos jaunučių ir jaunių grupėmis.
1962 m. Kauno „Bangos“ jaunių komanda (faktiškai Lietuvos jaunių rinktinė), kurios treneriu buvo A. Mickus, SSRS jaunių čempionato finalinėse varžybose Kremenčiugo mieste (Ukraina) Skaityti toliau..

MACIJAUSKAS VAIDOTAS (1963–2018)

Vaidotas Macijauskas

Muzikantas, folkloro kolektyvų meno vadovas, renginių organizatorius. Gimė 1963 metais.
Mokėsi Šilutės vaikų muzikos mokykloje. Vėliau S. Šimkaus konservatorijoje, tuometinės Valstybinės Lietuvos konservatorijos Liaudies muzikos katedroje.
Dirbo Klaipėdos koncertų salės administratoriumi. Jis buvo tradicinės muzikos koncertų Jūros šventėje ir kituose miesto renginiuose organizatorius, gebantis suburti žinomiausias ir smagiausias Lietuvos instrumentines grupes, Skaityti toliau..

MAČIŪNIENĖ RŪTA (1929–2015)

Rūtos Mačiūnienės portretas
Rūta Mačiūnienė

Pedagogė, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja. Gimė 1929 m. spalio 11 d. Dinviečiuose (Klaipėdos aps.)  ūkininko, visuomenės veikėjo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvio Martyno Kėkšto (1902–1944) ir ūkininkaitės Trūdės Brožaitytės (1909–1952) šeimoje vyriausiaja dukterimi. Dinviečiuose tėvų įsigytame ūkyje  gimė ir brolis Evaldas (g. 1934), būsimasis jūreivis, bei sesuo Milda Veronika (g. 1935), būsimoji gydytoja.  Septynmetė 1936 m. su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, o 1939 m. naciams užgrobus kraštą ir tėvui  pasilikus Lietuvos Respublikos pilietybę, šeima buvo ištremta į Didžiąją Lietuvą, gyveno Kaune. Skaityti toliau..

MAJORAS VYTAUTAS (1930–2006)

Vytautas Majoras

Klaipėdos krašto tautodailininkas, medžio drožėjas, monumentaliosios medinės skulptūros meistras. Gimė 1930 m. spalio 23 d. Vilkų Kampo k. (dab. Šilutės raj.). 1942-1947 m. mokėsi Švėkšnos gimnazijoje, kurioje baigė 6 klases. Anksti įsitraukė į pogrindžio rezistenciją, todėl jau 16-kos metų moksleivis pateko į sovietų saugumo akiratį. Be teismo gavo 10 metų tremties ir buvo ištremtas iš Lietuvos. Rusijos lageriuose susitiko ir bendravo su Lietuvos inteligentijos šviesuoliais, tokiais kaip poetai Antanas Miškinis ir Juozas Gražulis, antikos literatūros vertėjas Skaityti toliau..

MALINAUSKAS ROMUALDAS (1955–2009)

Romualdo Malinausko portretas
Romualdas Malinauskas

Boso gitaristas, aranžuotojas, džiazo muzikos projektų autorius. Gimė 1955 metais Klaipėdoje. Baigęs Klaipėdos muzikos mokykloje trombono specialybę įstojo į tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus (dabar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas). Pučiamąjį instrumentą, jau būdamas ketvirtame kurse, metė ir visą laiką skyrė bosinei gitarai. R. Malinauskas ir būgnininkas Arvydas Joffė studijavo pirmojoje Estradinės muzikos katedros laidoje. Skaityti toliau..

MALIŠAUSKAS JURGIS (1928–2013)

Jurgio Mališausko portretas
Jurgis Mališauskas

Mažosios Lietuvos tyrinėtojas, kraštotyrininkas, pedagogas, docentas. Gimė 1928 m. sausio 19 d. Telšiuose. 1944 m. su tėvais išvyko į Vokietiją. 1946 m. grįžo į Lietuvą. 1955 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
Mokytojavo Ukmergės rajone. Nuo 1969 m. dėstė lituanistines disciplinas Šiaulių universitete. 1971 m. persikėlė į Klaipėdą ir drauge su docentais A. Jakuliu, A. Kaukiene, L. Ruseckiene ėmėsi organizuoti lituanistines studijas Klaipėdoje. Būtent šiuo laikotarpiu ypatingą dėmesį skyrė Mažosios Lietuvos Skaityti toliau..

MALUKAS VALENTINAS (1926–2012)

Valentinas Malukas

Bibliotekininkas. Gimė 1926 m. Skuodo rajono Nevočių kaime. Vilniaus universitete neakivaizdžiai baigė bibliotekininkytės studijas. Savo karjerą bibliotekoje, kuri tuo metu vadinosi sritine ir glaudėsi Turgaus gatvėje, pradėjo 1951 m. birželio 1 d. vyr. bibliografo pareigose. 1951 m. rugsėjo 17 d. paskirtas direktoriaus pavaduotoju. 1953 m. kovo 5 d. tapo bibliotekos direktoriumi. V Malukas direktoriaus pareigose išdirbo 35 metus. O iš viso bibliotekoje – net 59 metus. Neginčijamas V. Maluko nuopelnas, Skaityti toliau..

MARCINKUS JUOZAS (1928–2004)

Juozo Marcinkaus portretas
Juozas Marcinkus

Gamybininkas, rašytojas, leidėjas. Gimė 1928 m. lapkričio 22 d. Klibaliuose (Kelmės r.). Vaikystėje neteko regėjimo. 1947 m. pradėjo mokytis Kauno aklųjų mokykloje, jos nebaigęs, pradėjo dirbti. Vėliau baigė Kauno IV darbo jaunimo mokyklą, neakivaizdžiai Šiaulių pedagoginį institutą.
1959 m. buvo paskirtas Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių draugijos Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato direktoriumi ir dirbo juo iki 1982 m. Jo rūpesčiu buvo pastatyta nauja įmonė, Skaityti toliau..

MAROZAS VYTAUTAS (1944–2017)

Vytauto Marozo portretas
Vytautas Marozas

Sportininkas, rankinio treneris. Gimė 1944 metų sausio 28 dieną Ramygaloje. 1980 metais baigė Kauno maisto pramonės technikumą. 1965-1993 metais dirbo Klaipėdos mėsos kombinato darbo apsaugos inžinieriumi. V. Marozo treniruojama Klaipėdos „Maisto“ vyrų rankinio komanda ne kartą tapo Lietuvos čempione (1986, 1987, 1990 m.), vicečempione (1981, 1984, 1989, 1992 m.), pelnė šalies pirmenybių bronzos medalius (1980,1983, 1985, 1993, 1994 m.), iškovojo Lietuvos rankinio taurę (1991, 1992 m.), dalyvavo Europos rankinio klubų Skaityti toliau..

MARTINKUS PRANAS (1926–2007)

Prano Martinkaus portretas
Pranas Martinkus

Žurnalistas. Gimė 1926 m. gruodžio 20 d. Dvarviečiuose (Tauragės r.). 1946 m. baigė Tauragės gimnaziją, 1949-1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, 1964 m. neakivaizdiniu būdu baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1945-1956 m. mokytojavo Tauragės, Jurbarko r., Pagėgių mokyklose, 1950-1951 m. dirbo Klaipėdos srities švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi. Nuo 1956 m. dirbo atsakinguoju sekretoriumi Skaudvilės r. laikraštyje, 1960-1966 m. – Tauragės tarprajoninio laikraščio žemės ūkio skyriaus vedėjas. Skaityti toliau..

MAŠIOTAITĖ – URBŠIENĖ MARIJA (1895–1959)

Marijos Mašiotaitės–Urbšienės portretas
Marija Mašiotaitė–Urbšienė

Istorikė, bibliografė. Gimė 1895 m. birželio 23 d. Rygoje. 1913-1915 m. studijavo Maskvoje Aukštuosiuose moterų kursuose. Dirbo Lietuvos atstovybėse Berlyne, Maskvoje, Paryžiuje. Parengė Lituanicos Vakarų Europos kalbomis 1900-1932 m. bibliografiją, paskelbė studijas apie Lietuvos mokyklas, spaudą I pasaulinio karo metu. 1940 m. kartu su vyru J. Urbšiu ištremta į Rusiją, 1941-1954 m. kalinta Gorkio ir Ivanovo kalėjimuose, grįžo 1956 metais. Kalėdama parašė atsiminimus „Prie žibalinės lempos“ (išspausdinta 1982, kupiūruota), „Atdaras langas“ (išsp. 1996). Skaityti toliau..

MAŠIOTAS PRANAS (1863–1940)

Prano Mašioto portretas
Pranas Mašiotas

Prozininkas, vertėjas, pedagogas. Gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose (Vilkaviškio r.). Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1887 m. baigė Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. 1889 m. apsigyveno Rygoje, mokytojavo. I pasaulinio karo metu Voroneže buvo lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijų direktorius. Nepriklausomoje Lietuvoje 1919-1923 m. – švietimo viceministras, 1924-1929 m. – Klaipėdos gimnazijos direktorius.
Laikomas lietuvių vaikų literatūros tėvu. Rūpindamasis jaunosios kartos ugdymu, parašė mokslo populiarinimo knygų („Apie žemės vidurius“, Skaityti toliau..

MĖČIUS ARŪNAS (1965–2013)

Arūno Mėčiaus portretas
Arūnas Mėčius

Lietuvos dailininkas, tapytojas, grafikas, knygų iliustratorius. Gimė 1965 m. kovo 26 dieną  Klaipėdoje. 1991-1995 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, dailininkas grafikas. 1995-1997 m. Vilniaus dailės akademija: magistratūra grafikos katedroje. Nuo 2002 m. buvo Klaipėdos A. Brako  dailės mokyklos tapybos, piešimo ir grafikos mokytojas.
Parodose dalyvavo nuo 2000 metų. Iki 2011 m. surengė 14 personalinės tapybos bei grafikos parodų, dalyvavo daugelyje Lietuvos ir tarptautinių parodų bei projektų. Nuo 2002 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, LDS Klaipėdos skyriaus tarybos narys. Skaityti toliau..

MERKYS ANTANAS (1887–1955)

Antano Merkio portretas
Antanas Merkys

Valstybės ir politikos veikėjas. Gimė 1887 m. vasario 1 d. Bajorų kaime (Kupiškio r.). Studijavo teisę Tartu universitete, 1916 m. baigė Kijevo universiteto teisės fakultetą. I pasaulinio karo metu buvo Rusijos armijos karininkas. Sugrįžęs į Lietuvą, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas Krašto apsaugos ministerijos Juridinio skyriaus vedėju. 1919 m. ir 1926-1927 m. buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras. Pasitraukęs iš ministro pareigų, išėjo į atsargą. 1927-1932 m. dirbo Klaipėdos krašto gubernatoriumi, Kauno burmistru, užėmė kitas atsakingas pareigas. Skaityti toliau..

MIDVIKIS REGIMANTAS (1947–2015)

Regimanto Midvikio portretas
Regimantas Midvikis

Skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gimė 1947 m. sausio 5 d. Eidintuose (Tauragės rajonas). 1964 m. baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1965-1971 m. studijavo skulptūrą LSSR valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Iki 1975 m. dėstė Telšių taikomosios dailės technikume. 1975-1979 m. Klaipėdos „Dailės“ kombinato dailininkas.
Nuo 1969 m. dalyvavo parodose, nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kūrė dekoratyviąsias ir mažųjų formų skulptūras, Skaityti toliau..

MIKULSKIS ALFONSAS (1909–1983)

Alfonso Mikulskio portretas
Alfonsas Mikulskis

Choro dirigentas, kompozitorius, violončelininkas. Gimė 1909 m. rugsėjo 14 d. Daglienuose (Panevėžio r.). Baigęs Joniškėlio vidurinę mokyklą, 1926-1930 m. mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, 1930-1937 m. – Kauno konservatorijoje. Grojo Kauno radiofono ir Valstybės operos simfoniniuose orkestruose, subūrė vyrų chorą „Nemunas“. 1931 m. apsigyveno Klaipėdoje ir aktyviai įsijungė į krašto muzikinį gyvenimą. Nuo 1932 m. buvo Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjungos vadovas, jos mišraus bei vyrų choro vadovas. Su mišriu choru kasmet rengė dainų šventes Juodkrantėje, Rambyne, Skaityti toliau..

MOCKIENĖ VIDA (1961–2018)

Vida Mockienė

Gydytoja, profesorė, Sveikatos mokslų daktarė. Gimė 1961 m. spalio 6 dieną.
Nuo 2003 m. dirbo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete. Į akademinį darbą atėjo sukaupusi daug unikalios slaugos praktikos. 2010 m. Tamperės universitete (Suomija) apsigynė sveikatos mokslų daktaro disertaciją, kurioje analizavo slaugytojų rengimo tobulinimo galimybes, remdamasi tarptautine patirtimi. 2012 m. pradėjo vadovauti Klaipėdos universiteto Slaugos katedrai. Skaityti toliau..

MOSĖNAS ROLANDAS (1965–1985)

Rolando Mosėno portretas
Rolandas Mosėnas

Poetas. Gimė 1965 m. gegužės 1 d. Klaipėdoje. Mokėsi Klaipėdos 10-ojoje vidurinėje mokykloje (ją baigė aukso medaliu 1983). Dalyvavo respublikiniuose literatų ir matematikų konkursuose, buvo nuodugniai išstudijavęs poezijos teoriją, rašė sonetus ir trioletus, bandė prozą. 1983 m. įstojo į Leningrado universitetą filosofijos fakultetą, tačiau jo nebaigė. Skaityti toliau..

MURINAS BRONIUS (1906–1986)

Lietuvių tapytojas. Gimė 1906 m. rugpjūčio 31 d. Rygoje.
1923–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje (tapybos pas K. Sklėrių). 1932–1935 m. studijavo Boulle’io mokykloje Paryžiuje (baldų projektavimą). 1929–1932 dėstė Mergaičių mokytojų seminarijoje, Moterų dailės darbų mokykloje Kaune, 1935–1939 m. – Klaipėdos, 1939–1944 m. – Vilniaus pedagoginiame institute, 1941–1943 m. – Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1944–1949 m. gyveno Rottweilyje (Badenas?Viurtembergas), nuo 1949 m. – Čikagoje. Nuo 1935 m. dalyvavo dailės parodose. Individualios parodos rengtos Klaipėdoje (1936 m.), Skaityti toliau..