LABUTYTĖ – VANAGIENĖ IEVA (EVA) ERIKA (1938–2003)

Ievos Erikos Labutytės–Vanagienės portretas
Ieva Erika Labutytė–Vanagienė

Dailininkė, grafikė, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkė. Gimė 1938 m. balandžio 15 d. Begėdžiuose (Šilutės apskritis). Grafikė dirbo estampo, ekslibriso, miniatiūrų, akvarelės ir knygų iliustravimo srityse. Kūryboje naudojo įvairias technikas – anglį, ofortą, akvatintą, linoraižinį, dažnai kūrė estampus mišria technika, liejo akvareles. Svarbiausios kūrinių temos – senoji baltų praeitis, unikalaus lietuvių liaudies meno ištakos, Mažosios Lietuvos istorija, mitologija, dramatiškas krašto likimas, pajūrio gamta. Skaityti toliau..

LANDSBERGIS – ŽEMKALNIS VYTAUTAS (1893–1993)

Vytauto Landsbergio-Žemkalnio portretas
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

Inžinierius, architektas, pedagogas, valstybininkas. Gimė 1893 m. kovo 10 d. Linkaučiuose (Pakruojo raj.). 1913 m. Rygoje baigė gimnaziją. Rygos politechnikos institute studijavo architektūrą. Nuo 1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo savanoris, artilerijos kapitonas, už pasižymėjimą kovoje prieš bermontininkus ties Radviliškiu apdovanotas Vyčio Kryžium. Italijoje Romos universitete baigęs Architektūros fakultetą, 1926 m. grįžo į Lietuvą. 1925-1944 m. pagal jo projektus Lietuvoje pastatyta mokyklų, ligoninių, bažnyčių, Skaityti toliau..

LANKAU (Lankow) JOHANNAS (XIV a.–1412)

Gdansko pirklys. 1408 m. didysis ordino magistras Ulrichas von Jungingenas pavedė J. Lankau perplanuoti Klaipėdos miestą. Atvykęs į Klaipėdą jis ėmėsi darbo. Jam buvo patikėtas planavimas, matavimai, darbų organizavimas ir kt. Klaipėdoje jis pirmasis suplanavo naujus gyvenamųjų namų kvartalus saloje tarp Danės šakų ir iškastais grioviais bandė apjuosti miestą. Jam priskiriama stačiu kampu susikertančių Klaipėdos gatvių idėja. 1409 m. žemaičiams užpuolus miestą, J. Lankau buvo priverstas pasitraukti, tačiau po to grįžęs savo darbą baigė. Vėliau įstojo savanoriu į Ordino kariuomenę. J. Lankau iki šiol laikomas pirmuoju žinomu Klaipėdos miesto architektu.
Mirė 1412 metais.

LANKUTIS JONAS (1925–1995)

Jono Lankučio portretas
Jonas Lankutis

Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1925 m. vasario 8 d. Gargžduose. Baigė Gargždų vidurinę mokyklą. 1948 m. įstojo į Vilniaus universitetą, studijavo lituanistiką. Mokslus tęsė TSRS MA M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto aspirantūroje ir 1956 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. Tolesnę mokslinę ir kūrybinę veiklą visam laikui susiejo su Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutu, ilgą laką jam vadovavo.
1975 m. filologijos mokslų daktaras. 1985 m. LSSR mokslų akademijos tikrasis narys. Skaityti toliau..

LAPĖ PETRAS (1924–2012)

Petro Lapės portretas
Petras Lapė

Lietuvos inžinierius architektas. Gimė 1924 m. rugpjūčio 31 d. Veiviržėnuose (Kretingos apskritis). Mokėsi Kauno Jono Jablonskio pradžios mokykloje, baigė Klaipėdos suaugusiųjų vidurinę mokyklą. 1950-1956 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1956-1957 m. Klaipėdos tarprajoninio skyriaus architektas. 1957-1959 m. Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto vyr. architekto pavaduotojas. Skaityti toliau..

LAPĖ PRANAS (1921–2010)

Prano Lapės portretas
Pranas Lapė

Tapytojas, grafikas. Gimė 1921 m. sausio 11 d. Klaipėdoje. 1941-1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1945 m. gyveno Švedijoje. 1945-1946 m. studijavo A. Bekmano  meno mokykloje Stokholme, 1946-1949 m. joje dėstė piešimą. Iliustravo žurnalą „Pragiedruliai“. Nuo 1949 m. gyveno JAV, Niujorke, nuo 1957 m. – Roveitone, Konektikuto valstijoje, nuo 1978 m. – Čemberlene, Meino valstijoje. 1950-1956 m. dirbo Niujorko leidyklose „Donbleday“, „Scribners“, „Random House“, 1957-1978 m. – privačiose mokyklose, jose sukūrė dailės mokymo programų. 1998 m. grįžo į Lietuvą. Skaityti toliau..

LEKŠAS KRISTUPAS (1872–1941)

Kristupo Lekšo portretas
Kristupas Lekšas

Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas. Gimė 1872 m. rugpjūčio 31 d. Striluose, Pagėgių valsčiuje.
1892 ir 1896 m. su kitais lietuvninkais Pagėgių ir Šilutės apylinkėse rinko parašus po peticijomis Vokietijos imperatoriui, kad lietuvių kalba būtų grąžinta į mokyklas ir dėl lietuvių atstovavimo Vokietijos Reichstage. Nuo 1912 m. Tilžės-Lankos rinkimų apskrities Lietuvių rinkimo draugijos sekretorius. 1918 m. vienas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, 1919 m. Prūsų lietuvių susivienijimo steigėjų ir veikėjų, Skaityti toliau..

LEMANAS (Lehmann) JOHANNAS (1590–1664)

Raštijos veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas. Gimė 1590 m. Šverine (Vokietija). Kurį laiką dirbo precentoriumi Karaliaučiuje. 1624 m. perkeltas į Ventę, po to  į Klaipėdą, kur dirbo lietuvių evagelikų liuteronų kunigu iki mirties. Spėjama, kad kartu su kitais  buvo sudaręs lietuvišką giesmynėlį, kurį atidavė D. Kleinui, tuomet rengusiam savo giesmyną.
Mirė 1664 m. Klaipėdoje.

LEMANAS (Lehmann) JOHANNAS TEODORAS (1655–1722)

Evangelikų liuteronų kunigas. Gimė 1655 m. gruodžio 25 d. Kretingalėje. 1673 m. pradėjo aukštojo mokslo studijas Karaliaučiaus Albertinoje. Nuo 1696 m. – Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigas. Be  Klaipėdos lietuvių parapijos, J. T. Lemanas aptarnavo ir Karvaičių parapiją. Buvo vienas tų dvasininkų, kuriems buvo pavesta peržiūrėti ir perredaguoti Lysijaus visai Mažajai Lietuvai skirtą Mažąjį katekizmą, kuris buvo išspausdintas 1722 metais.
Mirė 1722 m. gegužės 20 d. Klaipėdoje.

LEONAVIČIŪTĖ – GUSTAITIENĖ VALENTINA (1946–2015)

Valentinos Leonavičiūtės-Gustaitienės portretas
Valentina Leonavičiūtė-Gustaitienė

Teatro aktorė. Gimė 1946 m. birželio 1 d. Kruonio miestelyje (Kaišiadorių apskr.). 1967 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos teatrinį fakultetą. Nuo 1967 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorė. 1976-1991 m. dėstė vaidybos ir režisūros pagrindus Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, 1991-2006 m. Klaipėdos universitete.
Aktorės kūrybinėje biografijoje – per šimtą vaidmenų. Vaidyba plataus diapazono, temperamentinga, Skaityti toliau..

LIESIS JUOZAS ALGIMANTAS (1947–2014)

Juozo Algimanto Liesio portretas
Juozas Algimantas Liesis

Pirmosios nepriklausomoje Lietuvoje Klaipėdos miesto tarybos narys (1990-1995 m.), istorinių žygių „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“ pradininkas ir organizatorius. Gimė 1947 m. rugpjūčio 11 dieną Klaipėdoje.
Savo gyvenimu kūrė ir stiprino jūrinę valstybę – Lietuvą. Dar 1989 m. tapęs Lietuvos Jūrininkų sąjungos (LJS) nariu, jis buvo pastoviai renkamas šios organizacijos tarybon. Jo aktyvi pozicija padėjo užtikrinti ir ginti visų jūrininkų teises. Siekdamas, kad lietuviškos jūrinės tradicijos gyvuotų, Skaityti toliau..

LIETUVAITYTĖ VANDA (1910–1977)

Vandos Lietuvaitytės portretas
Vanda Lietuvaitytė

Lietuvos teatro ir kino aktorė. 1910 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje. 1930-1933 m. mokėsi Valstybės teatro Vaidybos mokykloje, Boriso Dauguviečio mokinė. 1933-1940 m. Valstybės teatro (1941-1948 m. veikė įvairiais pavadinimais) Kaune, 1948-1949 m. LSSR valstybinio dramos teatro, 1950-1953 m. Šiaulių dramos teatro, 1953-1961 m. Klaipėdos dramos teatro aktorė. 1959 m. LSSR nusipelniusi artistė.
1932 m. nusifilmavo pirmajame nebyliame vaidybiniame lietuvių filme „Onytė ir Jonelis“, kur sukūrė pagrindinį Onutės vaidmenį. Skaityti toliau..

LILIENTHALIS (von Lielienthal) JOHANNAS SAMUELIS (1724–1800)

Klaipėdos uosto projektuojas. Gimė 1724 m. spalio 25 d. Karaliaučiuje, žymiausias XVIII a. antros pusės uostų Prūsijos Baltijos pakrantėse sudarytojas. Nuo 1751 m. ėjo Prūsijos vyr. tvenkinių inspektoriaus pareigas. Suprojektavo ir pagerino keletą Baltijos uostų ir jų gynybos įrenginių, naujai perstatė ir aprašė Piliavos uostą. Užėmė labai svarbią Prūsijos statybų vyr. direktoriaus ir slaptojo karinio patarėjo vietą. Vienu metu projektavo, vadovavo ir prisidėjo prie jūrinio Klaipėdos uosto plėtimo ir įrangos gerinimo. 1797 m. suprojektavo ir pastatė 76 pėdų aukščio Klaipėdos švyturį, kuriame pirmą kartą panaudojo 9 parabolinius reflektorius.
Mirė 1800 m. Klaipėdoje.

LINDENAU PAUL WILLY (1882–1955)

Paul Willy Lindenau portretas
Paul Willy Lindenau

Inžinierius ir laivų statytojas. Gimė 1882 m. Vėluvoje (Wehlau, dabar Znamenskas, Kaliningrado sr.). Iš tėvo kalvio paveldėjo griežtą prūsišką pareigos jausmą ir pagarbą profesijai.
1919 m. Klaipėdoje įkūrė savo laivų statybos bendrovę. Dangės upės pietiniame rage laivai statyti nuo 1875 metų. Nauja ir moderni laivų statykla, remiama vietos verslininkų ir valdžios, po Pirmojo pasaulinio karo turėjo prisidėti prie Klaipėdos uosto išlikimo tarptautinėje rinkoje. Skaityti toliau..

LIUNEBURGAS (Lüneburg) ABRAHAMAS DAVIDAS (1670–1743)

Raštijos darbuotojas, vertėjas, ev. liuteronų kunigas. Gimė 1670 m. rugpjūčio 5 d. Gumbinėje. Studijas baigė Karaliaučiaus universitete. Kurį laiką jis vertėsi valdišku darbu, vėliau gavo precentoriaus vietą Širvintoje, kur dirbo iki 1711 m. Nuo 1712 m. jis laukininkų Jokūbo bažnyčios Klaipėdoje diakonas. 1718 m. buvo paskirtas kunigu į Kintus, bet 1726 m. grįžo į Klaipėdą ir dirbo tarp vietos lietuvių evangelikų iki 1743 metų.
A. D. Liuneburgas pasižymėjo kaip vienas gabesnių vertėjų į lietuvių kalbą. Buvo vienas iš Lycijaus katekizmo taisytojų, 1727 m. išleisto Naujojo testamento vertėjų. Skaityti toliau..

LYCAS (Lietz) GERHARDAS (1908–2003)

Gerhardo Lyco (Lietz) portretas
Gerhardas Lycas (Lietz)

Visuomenės ir kultūros veikėjas, poetas. Gimė 1908 m. gruodžio 13  Magdeburge. Miesto mergaičių vidurinės mokyklos direktoriaus sūnus. Marburge, Kylyje, Paryžiuje studijavo germanistiką ir naująsias kalbas. Klaipėdoje mokytojavo Augustės Viktorijos mergaičių gimnazijoje. 1939 m. paskirtas Klaipėdos bibliotekos direktoriumi. Buvo aktyvus Klaipėdos krašto vokiečių kultūros bendrijos narys, bendradarbiavo laikraštyje „Memeler Dampfboot“, vėliau AdM draugijos (AdM draugija – 1948 Vakarų Vokietijoje įkurta visus buvusius klaipėdiškius vienijanti išeivių organizacija) narys. Skaityti toliau..

LYMANTAS ANSAS (1921–2002)

Anso Lymanto portretas
Ansas Lymantas

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas. Gimė 1921 m. rugsėjo 26 d. Jonušuose (Dovilų valsčius). Mokslus ėjo Smeltės mokykloje, vėliau Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje.
Klaipėdoje pas Adomą Braką mokėsi grafikos ir dailės. 1939 m. suredagavo ir parengė spaudai paskutinius laikraščio „Lietuvos keleivis“ numerius. Po 1939 m. kovo mėn. Klaipėdos krašto aneksijos nepriėmęs Vokietijos pilietybės turėjo iš Klaipėdos išvykti.
1942 m. baigęs Berlyno poligrafijos institutą (grafikos meną) Skaityti toliau..

LOVYNAS KRISTIJONAS (1721–1783)

Evangelikų kunigas, religinės literatūros darbuotojas, pedagogas. Gimė 1721 m. gruodžio 15 d. Bartėnuose (Maž. Lietuva). Baigęs Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultetą, negavęs parapijos, mokytojavo įvairiose vietovėse, 1745 m. – Klaipėdoje. 1754 m., mirus J. Richteriui, buvo paskirtas kunigu į Klaipėdą, 1755 m. iškeltas į kitą parapiją, vėliau perkeltas į Joneikiškių parapiją. K. Lovynas pasižymėjo teologinės ir didaktinės literatūros vertimu į lietuvių kalbą. Išvertė D. Holco „Evangelišką malonės davadą“ (1768), Hasselbergo „Pamokinimą apie užauginimą vaikų“ (1782), Skaityti toliau..

LUBYS BRONISLOVAS (1938–2011)

Bronislovo Lubio portretas
Bronislovas Lubys

Verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, LR ministras pirmininkas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos ir Plungės rajonų garbės pilietis. Gimė 1938 m. spalio 8 d. Plungėje. 1946-1957 m. mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje, 1957-1963 m. studijavo KPI Chemijos fakultete, įgijo chemijos inžinieriaus specialybę. 1963-1976 m. studijavo LŽŪA aspirantūroje, kurią baigė, apgynęs chemijos mokslų kandidato laipsnį (1993 Lietuvos mokslų tarybos laipsnis nostrifikuotas kaip technikos mokslų daktaro). Skaityti toliau..

LUIZĖ, PRŪSIJOS KARALIENĖ (1776–1810)

Prūsijos karalienės Luizos portretas
Prūsijos karalienė Luizė

Gimė 1776 m. kovo 10 d.,  karaliaus Frydricho Wilhelmo III, valdžiusio Prūsiją 1776–1840 m., žmona. Luizė buvo išsilavinusi, veikli moteris, turėjo didelę šeimą. Napoleono užkariavimai, reiškę Prūsijos katastrofą, sužadino ir jos susidomėjimą politika. Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausį ir prabuvo iki 1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija. Skaityti toliau..

LUKINSKAS ROMUALDAS (1911–1964)

Romualdo Lukinsko portretas
Romualdas Lukinskas

Prozininkas. Gimė 1911 m. liepos 16 d. Akmenėje (Biržų r.). 1926-1928 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Kaune baigęs kooperatininkų kursus, nuo 1923 m. dirbo kooperacijos įstaigose.
1946-1950 m. buvo Klaipėdos laikraščio“Raudonasis švyturys“ nuo 1953 m. – „Tarybų Lietuvos“, „Kauno tiesos“, „Tiesos“, „Švyturio“,„Šluotos“ redakcijų darbuotojas. 1956 m. išleido apybraižų knygutes „Pirmieji metai“ ir „Savosios žemės šeimininkės“, apsakymų ir apysakų knygą „Mano draugai“ (1958), Skaityti toliau..

LUKOŠAITIS VITALIJUS (1950–1986)

Vitalijaus Lukošaičio portretas
Vitalijus Lukošaitis

Dailininkas, skulptorius. Gimė 1950 m. lapkričio 28 d. Kuogastacho kaime (Jakutija), 1941 m. prie Laptevų jūros į Jakutiją buvo ištremta vos dvylikos metų Vitalijaus motina Danutė Lukošaitytė. Į Lietuvą su mama grįžo šešerių, 1961-1968 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Baigęs dirbo Bubių aštuonmetėje mokykloje mokytoju ir kūrė, daugiausiai religine tema. Studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. 1983  m. baigė Lietuvos dailės institutą. Skaityti toliau..

LŪŠIS RENATĖ (1942–2014)

Renatės Lūšės portretas
Renatė Lūšis

Dailininkė, akvarelininkė. Gimė 1942 m. spalio 5 d. Klaipėdoje. 1970-1975 m. studijavo dailės pedagogiką Vilniaus dailės institute. 1968 m. pradeda dalyvauti parodose.
Nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 40 metų dėsčiusi dailę, gyvenimo pabaigoje buvo laisva minininkė.
Viena žymiausių Klaipėdos akvarelisčių, paliko meno istorijoje ryškų pėdsaką ir, Skaityti toliau..