KAITINIS MIKELIS (1850–1938)

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas. Gimė 1850 m. spalio 3 d. Lūžuose, Klaipėdos apskrityje. Augo ūkininkų Martyno ir Marinkės Kaitinių šeimoje. Mokėsi Klaipėdoje, ūkininkavo, tapo klimkiškiu sakytoju.
1889 m. įsitraukė į tautinę veiklą. 1892 m. su bendraminčiais Tilžėje įsteigė pirmąją lietuvių partiją „Lietuvišką konservatyvų skyrimo draugystę“, aktyviai dalyvavo jos veikloje, parašė atsišaukimų, raginančių balsuoti už lietuvininkų kandidatus, platino lietuvišką spaudą, rinko parašus dėl lietuvių kalbos išsaugojimo Mažosios Lietuvos mokyklose ir viešajame gyvenime, pasisakydavo lietuvių susirinkimuose. 1891 m., 1895 m. ir 1900 m. buvo vienas iš peticijų Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui rengimo komitetų narių. 1906 m. savo lėšomis išleido ir pardavinėjo Anso Bruožio knygą Prūsų lietuvei. Lietuvišką nusistatymą bandė derinti su lojalumu kaizerinei valdžiai.
XX a. ketvirto dešimtmečio pirmoje pusėje, po žmonos mirties, Mikelis Kaitinis su sūnumis Jonu ir Jurgiu apsigyveno Klaipėdos priemiestyje Smeltėje 6-ojo Malūnų skersgatvio name Nr. 1.
Šiame name, kurio adresas po karo tapo Šešupės g. Nr. 2, Kaitinių šeima įrengė maldos namus, kuriuose rinkosi savo bažnyčių netekę Klaipėdos evangelikai liuteronai. Kaitinių namuose Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija (oficialiai įregistruota 1955 m. pabaigoje), melsis dvylika metų – nuo 1947 m. kovo iki 1959 m. kovo 8 d., kol atsiras galimybė rinktis buvusioje evangelikų liuteronų kapinių koplyčioje, kuria naudojosi Klaipėdoje po karo susibūrusi rusų ortodoksų bendruomenė. Čia vykdavo pamaldos, krikštyti vaikai, konfirmuoti jaunuoliai, tuokti jaunavedžiai.
Septinto dešimtmečio pradžioje Kaitiniai išvyko gyventi į Vokietiją, įsikūrė Hamburge.
Pagerbiant Mikelio Kaitinio atminimą, prieš keliolika metų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nutarimu Mikelio Kaitinio vardu pavadinta Sendvario seniūnijos Jakų kaimo gatvė.1947–1959 m.
Mirė 1938 m. balandžio 20 d. Smeltėje. Palaidotas Lūžų kapinėse.