Kov 252014
 
- Henriko Kačinsko portretas

Henrikas Kačinskas

Teatro aktorius. Gimė 1903 m. sausio 23 d. Viduklėje (Raseinių aps.). 1911-1914 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir 1914-1918 m. Bronicų gimnazijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1918-1922 m. mokytojavo Papilėje, Degimuose, Šiaulėnuose ir Mažeikiuose. Įstojo į A. Sutkaus  vaidybos mokyklą Kaune. Ten besimokydamas 1923-1925 m. jau buvo Tautos teatro ir „Vilkolakio“ teatro aktoriumi. Ten H. Kačinskas gavo aktoriškos technikos ir teatrinės etikos pradmenis. 1925 m. uždarius „Vilkolakį“, dirbo muitinės valdininku Klaipėdoje. 1926 m. naujai paskirto direktoriaus A. Sutkaus buvo kviečiamas į Valstybės teatrą Kaune. Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Jeronimo Kačinsko portretas

Jeronimas Kačinskas

Kompozitorius, dirigentas, Klaipėdos miesto garbės pilietis. Gimė 1907 m. balandžio 17 d. Viduklėje (Raseinių aps.), Henriko Kačinsko brolis. 1923 m. įstojo į Klaipėdos muzikos mokyklą. Jo fortepijono mokytojai buvo profesoriai Jaschinas, Schroederis ir Nemenhoff. 1924 m. persikėlė į Kauno muzikos mokyklą, 1925 m. rudenį grįžo į Klaipėdą, studijavo. 1929 m. į Prahos konservatoriją išvyko pagilinti dirigavimo ir kompozicijos žinių. Studijas baigė 1931 metais. Grįžęs Lietuvon,  buvo pakviestas į Valstybės teatrą, bet netrukus persikėlė į Klaipėdą, Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Vytauto Kaltenio portretas

Vytautas Kaltenis

Lietuvos žurnalistas, istorikas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas. Gimė 1937 m. balandžio 26 d. Kėdainiuose.
Penkiolikmetis Vytautas nuo 1952 m. persikėlė į Klaipėdą – čia ne tik gyveno, bet jau ir dirbo. Su tėvu keliavo po Klaipėdos kraštą, 1956-1978 metais užrašė Rusnės ir Karlininkų/Karklės liaudies dainų, kitos žvejų tautosakos, o vėliau ir sovietinio genocido faktų. Dievo žodžio sakytojas ir žvejas Augustas Dėvelaitis (1897-1968) dėka V. Kaltenio garso įrašų, fotografijų pasilieka žinomas kaip šviesus krašto senbuvis, Skaityti toliau..

Kov 252014
 
 Vytauto Kanclerio portretas

Vytautas Kancleris

Teatro ir kino aktorius. Gimė 1925 m. rugpjūčio 15 d. Kaune. Gimnaziją baigė Vilniuje, studijavo ekonomiką Vilniaus universitete. 1944-1945 m. – Vilniaus „Vaidilos“, 1946-1951 m. ir nuo 1954 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorius. Jis buvo vienas pirmųjų Klaipėdos pokarinio teatro kūrėjų, aktorių. 1946 m. liepos 27 d. per Klaipėdos teatro atidarymą įvykusioje K. Jurašiūno muzikinės pjesės „Eglė žalčių karalienė“ premjeroje suvaidino pagrindinį Žilvino vaidmenį. Jo balsas skambėjo ne tik tuometinio teatro draminiuose pastatymuose, bet ir operetėse „Perikola“, „Manoji Giuzel“, „Sevilijos kirpėjas“. 1951-1953 m. aktorius vaidino Vilniaus valstybiniame dramos teatre, Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Imanuelio Kanto portretas

Imanuelis Kantas

Lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas. Gimė 1724 m. balandžio 22 d. Karaliaučiaus amatininko šeimoje. Žymūs Vokietijos universitetai siūlė jam filosofijos katedras, bet savo gyvenimą Kantas susiejo su Karaliaučiaus universitetu ir šiuo miestu. Kantas garsėjo punktualumu ir sėslumu – beveik niekada iš Karaliaučiaus taip ir neišvyko. Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Juozo Karoso portretas

Juozas Karosas

Kompozitorius, dirigentas, profesorius. Gimė 1890 m. liepos 16 dieną Spraguičio k. (Anykščių r.). Muzikos mokė tėvas ir Leliūnų vargonininkas Kazimieras Treinys, vėliau – Juozas Gruodis. Nuo 1912 m. vargonininkavo, mokytojavo, vadovavo chorams Kuktiškėse, Alantoje, Jarceve (Smolensko sritis). Privačiai mokėsi pas pianistą teoretiką J. Engelį. 1921 m. įstojo į Rygos konservatoriją, 1927 m. gavo vargonininko ir kompozitoriaus diplomą. Kartu su J. Paleckiu subūrė Rygos lietuvių chorą, dėstė muziką Rygos lietuvių gimnazijoje, Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Audronės Kaukienės-Jakulienės-Žiurlytės portretas

Audronė Kaukienė

Lietuvių kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos krašto visuomenės veikėja, profesorė. Gimė 1941 m. birželio 26 d. Kaune.
1963 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių filologiją. 1969 m. VVU apgynė disertaciją tema „Lietuvių ir kitų baltų kalbų sangrąžinių veiksmažodžių istorija“, filologijos mokslų kandidatė. 1991 metais VU apgynė habilitaciją tema „Lietuvių kalbos šakninių a-kamienių veiksmažodžių istorija (tipai CeC, Cėc, CaC, Coc, Cuoc)“.
Nuo 1963 m. dirbo mokytoja. 1965-1966 m. dėstė Vilniaus universitete, Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Zenonos Kaupos portretas

Zenonas Kaupas

Jūrininkas, kapitonas, Lietuvos jūrininkų sąjungos vicepirmininkas, Klaipėdos jūrų kapitonų klubo  valdybos narys. Gimė 1936 m. spalio 22 d. Jurgaičių k. (Pakruojo r.).
1942-1955 m. mokėsi Linkuvos (Pakruojo r.) vidurinėje mokykloje, 1955-1958 m. – Klaipėdos jūreivystės mokykloje. 1958-1969 m. – Klaipėdos žvejybos laivyno jūreivis, šturmanas, kapitonas. 1969-1975 m. – žvejų kolūkio „Baltija“ vyresnysis laivyno kapitonas, 1975-1980 m. kolūkio valdybos pirmininkas. 1980-1985 m. valstybinės žvejybos įmonės „Jūra“ žvejybinių laivų kapitonas. 1985-1990 m. Neringos žuvininkystės ūkio direktorius. Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Aldonos Kazanavičienės – Didžiulytės portretas

Aldona Kazanavičienė – Didžiulytė

Poetė, prozininkė, dramaturgė. Gimė 1888 m. kovo 2 d. Griežionėlėse (Anykščių r.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvoje studijavo Aukštuosiuose moterų kursuose. 1919 m. grįžusi į Lietuvą mokytojavo įvairiose vietovėse, gyveno Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje. Išleido eilėraščių vaikams knygelių (“Pavasario pumpurėliai”, 1936; “Krintančios snaigės, 1937; “Darbai darbeliai”, 1950 ir kt.), apsakymėlių, vaizdelių, scenos kūrinėlių. Kūryboje vyrauja gamtos motyvai, ryškinami socialinės nelygybės vaizdai. Skaityti toliau..

Kov 252014
 
 Johanno Ferdinando Kelkio (Kelch) portretas

Johannas Ferdinandas Kelkis (Kelch)

Mokytojas, poetas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų. Gimė 1801 m. birželio 10 d. Piktupėnuose (Šilutės r.). Apie 1817-1820 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. 1820-1851 m. mokytojavo Įsėje, 1851-1867 m. – Kretingalėje. Ten įrengė paruošiamuosius kursus norintiems stoti į mokytojų seminariją. 1832-1867 m. redagavo periodinį leidinį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“, 1875-1877 m. – laikraštį „Pasiuntinybės laiškelis“, 1851-1871 m. bendradarbiavo „Keleivyje“. Paskelbė religinio turinio straipsnių, giesmių, pasaulietinio pobūdžio rašinių, parašė istorinę poemą „Lietuvininkai“, satyrinį eilėraštį „Vienas Kretingos žmogus“, skelbė žinias Skaityti toliau..

Kov 252014
 
 Laimos Kerniūtės – Kanclerienės portretas

Laima Kerniūtė – Kanclerienė

Teatro aktorė. Gimė 1923 m. sausio 15 d. Kaune. Nuo 1935 m. su tėvais – aktoriais A. Kerniumi ir Elena Bindokaite gyveno Klaipėdoje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1939 m. hitlerininkams užėmus Klaipėdą, persikėlė į Šiaulius. Baigusi gimnaziją, vaidino Šiaulių dramos teatre, baigė šio teatro vaidybos studiją. Dainavimo mokėsi Kauno konservatorijoje. 1946 m. buvo priimta į besikuriantį Klaipėdos muzikinės komedijos teatrą. Pirmajame šio teatro spektaklyje (1946 07 27) – K. Jurašiūno muzikinėje pjesėje „Eglė žalčių karalienė“ Skaityti toliau..

Kov 252014
 

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, vertėjas, spaudos darbuotojas. Gimė 1868 m. rugpjūčio 1 d. Smeltė (dab. Klaipėda).
1882-1886 m. Priekulės spaustuvėje įgijęs raidžių rinkėjo profesiją, 1886-1924 m. dirbo Oto fon Mauderodės spaustuvėje Tilžėje, nuo 1924 m. „Ryto“ spaudos ir leidybos bendrovėje Klaipėdoje. 1890-1923 m. Tilžėje redagavo laikraštį „Nauja lietuviška ceitunga“ su priedais „Laukininkas“ ir „Kaimynas“, 1923-1924 m. redagavo Klaipėdos krašto Mažažemių valstiečių susivienijimo laikraštį „Laukininkas“, 1924-1927 m. Klaipėdoje redagavo laikraštį „Lietuvos keleivis“. Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Valentino Klimo portretas

Valentinas Klimas

Teatro ir kino aktorius, Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Gimė 1958 m. kovo 4 d. Kaune. Nuo 1976 m. ketverius metus mokėsi Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, baigė aktoriaus specialybės studijas, jo kurso vadovas buvo Povilas Gaidys.
Nuo 1980 m. iki 2011 m. buvo Klaipėdos dramos teatro aktorius. Scenoje debiutavo dar studijų metais, sukūrė nemažai įsimintinų vaidmenų: Nikita (A. Arbuzovo „Neatsargūs žaidimai”, rež.  P.  Gaidys), Protėjas (W. Šekspyro „Du veroniečiai”, rež.  P. Gaidys), Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Algio Kliševičiaus portretas

Algis Kliševičius

Grafikas. Gimė 1950 m. sausio 1 d. Romonūnuose (Švenčionių r.). 1963-1968 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje. 1968-1973 m. studijavo grafiką Vilniaus dailės institute. Nuo 1975 m. gyveno ir dirbo Klaipėdoje, dėstė taikomąją ir kompiuterinę grafiką VDA Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, nuo 2004 m. – profesorius. Parodose dalyvavo nuo 1973 metų. Nuo 1980 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. A. Kliševičius aktyviausias kaligrafijos parodų organizatorius, dalyvavo visuose kaligrafijos pristatymuose Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose, Kaune, rengė individualias grafikos ir šrifto parodas. Kūrė taikomąją grafiką, plakatus, herbus, ekslibrisus, Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Emilio (Emilijaus) Kraštinaičio portretas

Emilis (Emilijus) Kraštinaitis

Vertėjas. Gimė 1903 m. rūgpjūčio 15 d. Mažuosiuose Šileliuose (M. Lietuva). Baigęs pradžios mokyklą, dirbo spaustuvėje, 1923 m. jis apsigyveno Klaipėdoje. Dėdės Jokūbo Stiklioriaus padedamas, įsidarbino vertėju “Prūsų lietuvių balso” redakcijoje. Kelerius metus dirbo uosto valdyboje, šiek tiek “Aukuro” draugijos reikalų vedėju, dainavo operos ir Klaipėdos vyrų choruose. Skaudžiai išgyveno 1939 m. Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos. Netekęs darbo Klaipėdoje, persikėlė į Kauną, vėliau į Vilnių, nuo 1947 m. Lietuvių kalbos Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Juozo Kubiliaus portretas

Juozas Kubilius

Lietuvos choro dirigentas, pedagogas. Gimė 1951 m. spalio 3 d. Leninske, Bodaibo raj., Irkutsko sritis, Rusija.
Tėvai 1949 m. sovietų valdžios ištremti į Sibirą. 1958 m. su tėvais grįžęs iš tremties, 1959-1966 m. mokėsi Kretingos 1-ojoje vidurinėje mokykloje ir vaikų muzikos mokykloje (mokyt. B. Džiaugio akordeono klasė). 1966-1970 m. choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje (dėst. Bronislovas Skirsgilas). 1970-1976 m. choro dirigavimo studijas tęsė LSSR konservatorijoje Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Stepono Kudzevičiaus portretas

Steponas Kudzevičius

UAB „Klaimonta“ direktorius, Klaipėdos jūrinio būriavimo klubo kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos buriuotojų sąjungos Garbės narys. Gimė 1947 m. spalio 15 d. Klaipėdoje. 1954-1962 m. mokėsi Klaipėdos 4-ojoje mokykloje, 1962-1966 m. studijavo Klaipėdos politechnikume (Klaipėdos valstybinė kolegija).
S. Kudzevičiaus profesinė veiklos sritis: statyba. 1966-1997 m. UAB „Klaipėdos inžinerinės komunikacijos“ meistras, Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Algirdo Antano Kulboko portretas

Algirdas Antanas Kulbokas

Jūrininkas, laivų kapitonas. Gimė 1936 m. balandžio 13 d. Kirmėliuose, Raguvos valsč. (dab. Anykščių raj.). Baigė keturių klasių Kirmėlių pradinę mokyklą. 1954 m. baigė Raguvos (Panevėžio r.) vidurinę mokyklą. 1954–1957 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą, įgijo laivavedžio specialybę.
A. Kulbokas 40 metų praleido, dirbdamas laivuose iš pradžių šturmanu, o 1970-1996 m. – tolimojo plaukiojimo kapitonu didžiojo tonažo laivuose, buvo transportinio Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Vlado Kurkausko portretas

Vladas Kurkauskas

Karininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto gubernatorius. Gimė 1895 m. rugpjūčio 27 d. Taškente. 1913 m. baigė Polocko kadetų mokyklą, 1916 m. – Petrogrado politechnikos instituto Elektrotechnikos skyrių, 1917 m. – Karo inžinerijos mokyklą, 1917 m. birželio-spalio mėn. mokėsi Petrogrado aukštojoje karininkų elektrotechnikos mokykloje. 1917–1918 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės inžinerijos daliniuose.
Grįžęs į Lietuvą 1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Alberto Heinricho Kuršato portretas

Albertas Heinrichas Kuršatas

Žurnalistas, kraštotyrininkas. Gimė 1918 m. spalio 17 d. Tilžėje. Lankė Klaipėdoje vokišką pradžios mokyklą. Jau nuo vaikystės pasireiškė gabumai žurnalistikai, rašė straipsnelius. 1948 m. Vokietijoje tapo leidinio „Memeler Rundbrief“ redaktoriumi, vėliau „Memeler Dampfboot“ redaktoriumi, kuriame dirbo apie 15 metų.
Parašė straipsnių, kurie buvo nuolat publikuojami periodinėje spaudoje. Svarbiausi veikalai: „Das memellandiche ABC“, Skaityti toliau..