Vas 052014
 

Dainininkas, ilgametis Klaipėdos teatro direktorius. Gimė 1796 metais. 1841-1857 m. – Klaipėdos teatro direktorius. Jam vadovaujant, teatre buvo pastatyti A. Kotzebue veikalai „Intermeco arba lenkų junkeris pirmą kartą dvare“, „Sumaištis“ ir „Pavydi žmona“. Buvo rodoma istorinė drama „Klaipėdos įkūrimas“ ir komedija „Viena diena Klaipėdoje arba erelis kelionėje iš Klaipėdos į Tilžę“. Likus keliems metams iki didžiojo Klaipėdos gaisro 1854 m., J. A. Heckerto pastangų dėka teatro scenoje skambėjo žymiausių to meto kompozitorių operos: W. A. Mocarto „Don Žuanas“, „Užburtoji fleita“, Skaityti toliau..

Vas 052014
 

Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1889 m. gegužės 3 d. Musaičiuose (Šilutės apskritis).
1912 m. spalio mėn. Tilžėje su kitais įsteigė jaunimo draugijų sąjungą „Santara“, 1920 m. – Prūsų lietuvių susivienijimo Šilutės skyrių, jo sekretorius. Įkūrė Verdainės (dab. Šilutės miesto dalis) jaunimo draugijos chorą „Jovaras“. 1918 m. įsteigus Mažosios Lietuvos tautinę tarybą, įkūrė Šilutės apskrities skyrių, 1920-1921 m. jo sekretorius.
Spaudoje agitavo už Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuvos valstybe. Skaityti toliau..

Vas 042014
 

Knygų leidėjas, spaustuvininkas. Gimė 1826 m. gegužės 13 dieną. Holzo ir Šerniaus spaustuvės (1875-1894) steigėjas. Klaipėdoje drauge su Martynu Šerniumi išleido „Krikščioniškąsias kalendras ant meto 1877“. Ne mažiau kaip 12 miestų ir gyvenviečių knygininkams, krautuvininkams H. Holcas ir M. Šernius tiekė kalendorius. Leidėjai dėl savo prolietuviškos veiklos buvo Prūsijos valdžios persekiojami. Spaudos draudimo laikotarpiu išleido keletą knygų Didžiajai Lietuvai, aktyviai prekiavo savo knygomis, juos tiekė 35-40 knygynų, knygų dovanomis rėmė „Birutės“ draugiją, Lietuvių literatūros draugiją (abi Tilžėje), lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjus.
Mirė 1894 m. lapkričio 4 dieną.

Vas 032014
 

Lietuvių evangelikų liuteronų kunigas. Gimė apie 1580 metus Įsrutyje. Nuo 1599 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. 1616-1621 m. kunigavo Šilutėje. 1621 m. buvo paskirtas Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigu, kur kunigavo iki 1637 metų. Kristupo Pretorijaus magistro laipsnio promocijos proga 1634 m. išspausdino lapelį su eilėraščiu „Kristups yra vardas tavo“ lotynų ir lietuvių kalbomis.
Mirė 1637 metais Klaipėdoje.

Vas 022014
 

Knygų leidėjas, spaustuvininkas. Gimė 1778 m. lapkričio 8 d. Karaliaučiuje, ten mokėsi, 11 metų dirbo spaustuvininku. F. W. Horchas 1816 m. atvyko į Klaipėdą, aktyviai įsijungė į uostamiesčio visuomeninį gyvenimą. Jis įsteigė pirmąją mieste poligrafijos įmonę, kuri veikė 1816-1854 metais. 1817 m. leido miestiečiams vokišką laikraštį „Memelsches Wochenblatt“ (Klaipėdos savaitraštis). Jame buvo spausdinama grožinės literatūros kūrinių, medžiagos lietuviška tematika. F. W. Horcho spaustuvėje daugiausia buvo leidžiamos vokiškos knygos, bet buvo išleista knygų ir lietuvių kalba (40). Spaustuvininkas jau 1823 m. Klaipėdos visuomenei išleido du kalendorius vokiečių kalba. 1846-1854 m. leido pirmąjį Mažosios Lietuvos kalendorių „Prūsiškos kalendros…“ Skaityti toliau..

Vas 012014
 

Prūsijos istorikas. Gimė 1834 m. birželio 15 d. Klaipėdoje. Leipcigo ir Karaliaučiaus universitetuose studijavo teisę. Buvo „Alltertumsgesellschaft Interburg“ (Įsrutės senovės draugija) narys. 1874-1895 m. parašė darbų apie prūsų, mozūrų, kryžiuočių teisę, Mažosios Lietuvos gyvenviečių (Įsrutės, Darkiemio, Labguvos, Mielaukių, Želvos) istorinių geografinių apybraižų. Paskelbė vertingos demografinės, ūkio statistikos ir ekonominių socialinių santykių Mažojoje Lietuvoje medžiagos. „Urkunden zur Gesichte des ehem. Hauptamts Insterburg“ (Anuometinės Įsrutės apskrities istorijos dokumentai, 1895); „Darkehmen, urkundliche Beitrage zur Gesichte des preussichen Stadtsleben im 18. Jahrhunderts“ (Darkiemis, Prūsijos miesto gyvenimo XVIII a. istorijos dokumentai, 1895). Išleido monografijų, K. Donelaičio populiarią biografiją.
Mirė 1897 m. liepos 28 d. Įsrutyje.