GRANAUSKAS ROMUALDAS (1939–2014)

Romualdas Granauskas

Prozininkas, dramaturgas, rašytojas. Gimė 1939 m. balandžio 18 d. (tikroji data kovo 18 d.) Mažeikiuose.
Mokėsi Šauklių pradinėje, Mažeikių 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1954 m. pradėjo spausdinti pirmuosius apsakymus. 1957 m. baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą. 1957–1962 m. tarnavo sovietinėje armijoje. Mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje, Kauno politechnikos institute studijavo radioelektroniką (nebaigė).
Dirbo Mosėdyje, Skuode, Sedoje, Klaipėdoje, Mažeikiuose: šaltkalviu-remontininku, betonuotoju-dailide, instruktoriumi, muzikantu, spaustuvininku, radijo korespondentu, mokytojavo Mosėdžio vidurinėje mokykloje, 1968–1970 m. laikraščio „Mūsų žodis” ir žurnalo „Nemunas” redakcijose. Nuo 1972 m. gyveno ir dirbo Kaune, vėliau Vilniuje, atsidėjo kūrybiniam darbui. Nuo 1973 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Įvertinimai: 1987 m. Juozo Paukštelio literatūrinė premija, už apysaką „Gyvenimas po klevu“; 1995 m. Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija, už novelę „Su peteliške ant lūpų“; 1999 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija, už knygą „Gyvulėlių dainavimas“; 1999 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas; 2000 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija; 2004 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, už romaną „Duburys“; 2008 m. Liudo Dovydėno literatūrinė premija, už romaną „Rūkas virš slėnių“; 2013 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, už knygas „Kai reikės nebebūti“ ir „Išvarytieji“; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija.
Mirė 2014 m. spalio 28 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.