Gru 082015
 
Elenos Gaigalaitės-Gaidienės portretas

Elena Gaigalaitė-Gaidienė

Klaipėdos dramos teatro aktorė. Gimė 1933 m. gruodžio 17 d. Dotnuvoje (Kėdainių r.). 1953 m. baigė vidurinę mokyklą Kaišiadoryse, 1953-1957 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Teatriniame fakultete, 1956-1962 m. – Marijampolės dramos teatro aktorė, nuo 1963 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorė. Nuo 1957 m. – Lietuvos teatro draugijos narė.
Sukūrė daugiau nei šimtą vaidmenų. Vaidino P. Gaidžio, A. Žadeikio, A. Burdonskio, M. Karklelio, J. Šandoro,

Skaityti toliau..

Sau 292014
 
Viliaus Gaigalaičio portretas

Vilius Gaigalaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos daktaras, profesorius. Gimė 1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje (Ragainės aps.). Mokėsi Klaipėdos ir Tilžės gimnazijose, 1892-1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900 m. Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Kunigavo Ramučių, Priekulės, Katyčių parapijose, kartu atliko ir mokyklų inspektoriaus pareigas, dalyvavo politiniame gyvenime. 1903 m., 1908 m. ir 1913 m. Klaipėdos ir Šilutės lietuvininkų išrinktas Prūsijos landtago Skaityti toliau..

Sau 282014
 
Valentino Gailiaus portretas

Valentinas Gailius

Klaipėdos krašto religinis veikėjas, pedagogas. Gimė 1887 m. liepos 2 d. Berštininkuose (Pagėgių aps.). Baigė Tilžės gimnaziją ir Karaliaučiaus universiteto teologijos fakultetą.
Nuo 1913 m. kunigavo Verdainėje ir Rusnėje. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, 1924 m. Lietuvos vyriausybė įsteigė vyskupo įgaliojimams prilygstančią bažnyčios komisaro pareigybę. Juo 1924-1925 m. paskirtas V. Gailius turėjo tvarkyti savarankišką, bet Lietuvos Respublikos jurisdikcijai paklūstančią Klaipėdos krašto bažnytinę provinciją. Jis siekė atgaivinti pamaldas lietuvių kalba, Skaityti toliau..

Sau 282014
 
Viktoro Gailiaus portretas

Viktoras Gailius

Valstybės ir visuomenės veikėjas. Gimė 1893 m. rugpjūčio 27 d. Berštininkuose (Pagėgių aps.). 1914 m. baigė Tilžės gimnaziją. Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose studijavo teisę, 1918 m. baigė Berlyno universitetą. Per I pasaulinį karą tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Nuo 1918 iki 1923 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, buvo Lietuvos Respublikos atstovas Vokietijoje, Estijoje. 1923 m. persikėlė į Klaipėdą. 1923-1925 m. – Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas. Skaityti toliau..

Sau 272014
 
Ernesto Galvanausko portretas

Ernestas Galvanauskas

Politikos ir visuomenės veikėjas, inžinierius. Gimė 1882 m. lapkričio 20 d. Zizonyse (Panevėžio r.). 1902 m. baigė Mintaujos gimnaziją, 1902-1908 m. studijavo Sankt Peterburgo kasybos institute. 1905 m. dalyvavo revoliucijos įvykiuose Lietuvoje. Vienas pirmųjų Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjų (1905). Dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime (1905). 1906-1919 m. gyveno Suomijoje, Belgijoje, ten 1912 m. įsigijo kalnų inžinieriaus specialybę, Buvo paskirtas Lietuvos vyriausybės delegacijos taikos konferencijoje Paryžiuje nariu. 1919-1920 m. – Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, kartu finansų, prekybos ir pramonės ministras, šias ministro pareigas dar ėjo 1920-1922 m., Skaityti toliau..

Sau 262014
 
Martyno Gelžinio portretas

Martynas Gelžinis

Mažosios Lietuvos tyrėjas, visuomenės veikėjas, pedagogas. Gimė 1907 m. sausio 12 d. Vitėje (buv. Klaipėdos priemiestis). 1928 m. baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją, mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. Parašė mokomųjų knygų, lietuvių mokykloms vadovėlį „Mano gimtinė Klaipėdos kraštas“. 1935-1938 m. buvo Klaipėdos krašto lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ pirmininkas. Ryžtingai gynė lietuvininkų interesus. 1938 m. baigė Klaipėdos prekybos institutą, studijas tęsė Paryžiuje. Prasidėjus II pasauliniam karui, Skaityti toliau..

Sau 252014
 
Heinrich Gerlach portretas

Heinrich Gerlach

Medienos prekybininkas, komercijos tarėjas. Gimė 1840 m. rugpjūčio 8 d. Mėmelyje. Heinrich Gerlach buvo vienas iš Gerlachų medienos firmos, kuri buvo įkurta 1822 m. J. G. Gerlacho (J. G. G.) perėmėjų. Heinrichas Gerlachas 1867 m. tapo Pirklių gildijos nariu, o nuo 1885 m. – jos vadovu.
Heinrichui Gerlachui priklausė vienas puošniausių XIX a. 8 dešimtmečio pastatų (Libauer Str. 15), kuris per Antrajį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas.
Mirė 1912 m. rugsėjo 19 d. Mėmelyje.

Sau 252014
 
John Gottlieb Gerlach portretas

John Gottlieb Gerlach

Verslininkas, prekybininkas. Gimė 1796 m. balandžio 14 d. Ragainėje, pirklio šeimoje. Jis buvo vyriausias sūnus, tačiau savo verslą pradėjo savarankiškai tuomet Klaipėdoje (Memelyje). 1822 m. J. G. Gerlachas įkūrė medienos firmą.
J. G. Gerlacho medienos uostas buvo tuoj pat už Celiuliozės fabriko. Uosto akvatorijoje buvo laikomi sieliai. Šiaurinėje dalyje buvo pastatytas medinis pakrovimo tiltas prie kurio buvo pjautos medienos sandėlis. Garo varoma lentpjūvė su kaminu buvo aukščiau pakrantėje prie pakrovimo tilto. Skaityti toliau..

Sau 252014
 
John Eduard Gerlach portretas

John Eduard Gerlach

Medienos prekybininkas. Gimė 1860 m. kovo 23 d. Mėmelyje. John Eduard Gerlach – tai vienas iš Gerlachų medienos firmos, kuri buvo įkurta 1822 m. J. G. Gerlacho (J.G.G) perėmėjų. 1885 m. mirus tėvui Eduardui Gerlachui jis tapo trečiuoju kartu su Heinrichu ir Hermanu firmos J.G.G. perėmėju. Po pirmojo pasaulinio karo 1919 m. J. E. Gerlachas perėmė vadovavimą J.G.G, firmai. Tuo metu firmos ofisas buvo įkurtas name, kuris išlikęs iki šių dienų (dab. Herkaus Manto g. 10/ buv. Libauer Str.33). Skaityti toliau..

Sau 252014
 
Hermano Gerlacho portretas

Hermanas Gerlachas

Medienos prekybininkas, komercijos tarėjas ir Italijos konsulas. Hermanas Gerlachas buvo ir magistrato vadovas, Klaipėdos miesto garbės pilietis bei garsus mecenatas. Gimė 1846 m. kovo 23 dieną. 25 metus vadovavo Klaipėdos pirklių gildijai. 1903 m. apskrities ligoninei jis už savo pinigus pastatė ir padovanojo atskirą dviejų aukštų 24 lovų korpusą su visa ligoninės įranga. Už jo lėšas Giruliuose sukurta kurorto miško idilė: sutvarkytas Enzino upelis, tvenkinys, kuriame supilta sala ir pastatytas tiltukas.
H. Gerlach Klaipėdoje gyveno XIX a. pab. Skaityti toliau..

Sau 242014
 
Alberto Geručio portretas

Albertas Gerutis

Diplomatas, spaudos darbuotojas. Gimė 1905 m. liepos 21 d. Rygoje. 1924 m. baigė gimnaziją, dalyvavo Rygos lietuvių visuomeniniame gyvenime, redagavo „Rygos balsą“. 1924 m. persikėlė į Kauną, įstojo į Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Dirbo ELTA, rašė į spaudą. Nuo 1928 m. Berlyne buvo „Lietuvos Aido“, vėliau ELTA korespondentas. Mokėsi Berlyno universitete, gavo teisės mokslo daktaro laipsnį. Nuo 1933 m. – Klaipėdos krašto gubernatūros spaudos patarėjas. Daug rašė į Klaipėdos lietuvių spaudą – „Lietuvos keleivį“, Skaityti toliau..

Sau 242014
 
Petro Gintalo portretas

Petras Gintalas

Dramaturgas. Gimė 1908 m. vasario 12 d. Rubėžaičiuose (Telšių r.). 1927 m. baigė Telšių gimnaziją, studijavo LU Humanitarinių mokslų fakultete, mokėsi Valst. Teatro vaidybos studijoje. Mokytojavo Kaune, vaidino teatre, Klaipėdoje dirbo laikraščio redakcijoje. Bendradarbiavo antol. “Žemaičiai” (1938). Paskelbė ekspresionistinės stilistikos pjesę “Dinamo 1000 HP” (1930). “Dangaus svečias” (1937), “Spalių 9-oji” (1936).
1934-1939 m. redagavo Klaipėdoje leistą Klaipėdos krašto darbininkų Skaityti toliau..

Sau 242014
 
Jono Jurgio Gocento portretas

Jonas Jurgis Gocentas

Lietuvos teisininkas, literatas, kraštotyrininkas, sakytojas, bibliofilas. Gimė 1897 m. gruodžio 23 d. Gardame, Naumiesčio valsčius. Evangelikų liuteronų Gocentų giminė kilusi iš Naujosios bažnytkaimio (Pakalnės apskritis). XIX a. persikėlė į Paprūsę Didžiojoje Lietuvoje.
1920 m. jis vienas pirmųjų nepriklausomybės kovų pašauktinių, kovėsi Giedraičių mūšyje su lenkais, iki 1922 m. pabaigos tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Demobilizuotas dirbo Lietuvos geležinkelių valdyboje, Skaityti toliau..

Sau 232014
 
Genovaitės Gokaitės-Maironienės portretas

Genovaitė Gokaitė-Maironienė

Choro dirigentė, pedagogė. Gimė 1941 m. birželio 17 d. Skapiškyje (Kupiškio r.). 1958 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą. Mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1962-1967 m. chorinį dirigavimą studijavo Vilniaus muzikos akademijoje. Baigusi studijas buvo paskirta į Klaipėdą, kur per 33 darbo metus tapo gerai žinoma ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos kultūriniame gyvenime. Dirbdama Klaipėdos politechnikume, subūrė net keturis meno kolektyvus, suorganizavo dėstytojų kamerinį chorą. Metus dirbo Klaipėdos II vaikų muzikos mokykloje, Skaityti toliau..

Sau 222014
 
Savelijaus Golubevo portretas

Savelijus Golubevas

Fotografas marinistas. Gimė 1935 m. kovo 20 d. Panevėžyje. Į jūrą pradėjo plaukti būdamas 17 metų. Buvo jūreivis, bocmanas, radistas šifruotojas. Fotografija – jo pomėgis. Fotografavo paprastu fotoaparatu „Zenit“, niekada neturėjo fotolaboratorijos ar studijos. Laikomas jūros gyvenimo metraštininku, fiksavusiu jūrininkų ir žvejų kasdienybę. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nors nebaigė fotografijos mokslų, daugelio respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis, konkursų laureatas, yra surengęs 7 personalines parodas Klaipėdoje, Rusijoje, Maputu. Skaityti toliau..

Sau 212014
 
Broniaus Gražio portretas

Bronius Gražys

Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, KU Choreografijos katedros, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos vyriausias asistentas, Lietuvos teatro sąjungos narys.
Gimė 1934 m. sausio 5 d. Nečionių kaime, Kamajų valsčiuje (Rokiškio apskr.). 1952 m. baigė Užpalių vidurinę mokyklą. 1952-1956 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorije, 1966-1968 m. stažavosi Maskvos (Rusija) valstybiniame akademiniame mažajame teatre. Baigė Aukštuosius režisūros kursus.
1956-1963 m. – Marijampolės dramos teatro aktorius, Skaityti toliau..

Sau 212014
 

Visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1914 m. spalio 15 d. Vologdoje, Rusijoje. Tėvas pirklys, iki I pasaulinio karo gyveno Peterburge. Prasidėjus karui, 1914 m. kaip vokietis ištremtas į Sibirą. Į Klaipėdos kraštą atvyko 1919 metais. Lankė Klaipėdos gimnaziją, vėliau – meno studijos Karaliaučiuje, Berlyne ir Hanoveryje. 1935-1939 m. – pagalbinis mokytojas Pagėgiuose. 1940 m. vedė mokytojo dukrą Hildegardą Bretšneider. 1945 m. išvyko gyventi į Vokietiją, kur dirbo  mokytoju. Aktyvus AdM draugijos (AdM draugija – 1948 m. Vakarų Vokietijoje įkurta visus buvusius klaipėdiškius vienijanti išeivių organizacija) veikėjas. 1965-1969 m. – AdM draugijos pirmininkas, vėliau – kultūros referentas ir Pagėgių kraštiečių skyriaus pirmininkas. Parašė nemažai straipsnių apie Klaipėdos ir jos krašto kultūrą, sukūrė eilių, iliustravo knygą.
Mirė 1989 m. sausio 2 d. Hildesheime (Vokietija).

Sau 202014
 
Klemenso Griauzdės portretas

Klemensas Griauzdė

Dirigentas, kompozitorius. Gimė 1905 m. birželio 1 d. Rygoje. 1931 m. baigė Kauno muzikos mokyklą, 1941 m. Kauno konservatoriją, 1949 m. eksternu Lietuvos konservatoriją. Dirbo vargonininku, vadovavo chorams: 1933-1940 m. – Kauno centrinio „Jaunosios Lietuvos“, 1936-1946 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto choro vadovas, 1946-1949 m. – Klaipėdos muzikinės komedijos teatro meno vadovas ir dirigentas. Dėstė muziką Klaipėdos muzikos mokykloje, Lietuvos konservatorijoje, 1954-1958 m. – Kauno politechnikos instituto, Skaityti toliau..

Sau 192014
 
Stepono Griciaus portretas

Steponas Gricius

Dirigentas, aranžuotojas, pedagogas. Gimė 1936 m. gruodžio 26 d. Klaipėdoje. 1955 m. baigęs Panevėžio muzikos mokyklą, įstojo į Lietuvos konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos akademija) neakivaizdinį skyrių. 1958 m. baigęs būtinąją karinę tarnybą, pasiliko tarnauti liktiniu Naujosios Vilnios kariniame orkestre. 1963 m. baigė Karinių dirigentų fakultetą prie Maskvos P. Čaikovskio valstybinės konservatorijos. Tarnavo Černiachovske (buv. Įsrutis) karinio orkestro dirigentu. Skaityti toliau..

Sau 182014
 

Teisininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Gimė 1902 m. gegužės 30 d. Poviliuose (Šilutės r.). Mokėsi Klaipėdos lietuvių gimnazijoje. 1927 m. įstojo VDU Evangelikų teologijos fakultetą, vėliau perėjo į Teisės fakultetą, kurį baigė 1931 metais. 1932-1934 m. vadovavo Klaipėdos krašto tautinei lietuvių jaunimo sąjungai „Santara“, tais pačiais metais dirbo Klaipėdos krašto dienraščio „Lietuvos keleivis“ ir „Vakarai“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1934 m. buvo vokiečių dienraščių „Ostseebeobachter“ ir 1936-1938 m. „Baltischer Beobachter“ (ar „Memeler Beobachter“) vyriausiuoju redaktoriumi. 1939 m. – ELTA Klaipėdos skyriaus vedėjas, vėliau atstovas Rytprūsiams, o 1940 m. – ELTA redaktorius Kaune. Skaityti toliau..

Sau 182014
 
Elenos Grigolaitytės – Kondratavičienės portretas

Elena Grigolaitytė – Kondratavičienė

Lietuvininkų savimonės ir etninių tradicijų puoselėtoja. Elena Grigolaitytė – Kondratavičienė (tikr.  Lena Grigoleit) Gimė 1910 m. birželio 19 dieną Bitėnuose. Augo Kaizerio Vilhelmo valdomame Reiche: mokykloje kabėjo jo nuotrauka, o vaikai per Kaizerio gimtadienį dainuodavo patriotines dainas.
Jos gyvenimo etapus daugiausia lėmė gimimo vieta – Bitėnų kaimas prie Rambyno kalno ir politiniai įvykiai: du pasauliniai karai, Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos, sovietinė okupacija, tremtis į Sibirą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metais. Skaityti toliau..

Sau 172014
 
Romualdo Grincevičiaus portretas

Romualdas Grincevičius

Teatro aktorius. Gimė 1922 m. liepos 30 d. Kaune. 1948 m. baigė Kauno dramos teatro studiją. Nuo 1948 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir Klaipėdos kultūros namų lėlių teatro režisierius. Daugiausia sukūrė charakterinių vaidmenų, žymesni: Šablovas (A. Ostrovskio „Vėlyvoji meilė“, 1948), Fabricijus (C. Goldoni „Viešbučio šeimininkė“, 1949), Raspliujevas (A. Suchovo-Kobylino „Krečinskio vestuvės“, 1950), Lundyševas (J. Kačergos „Laiko meistrai“, 1967), Pobedonosikovas (V. Majakovskio „Pirtis“, 1970), Skaityti toliau..

Sau 162014
 
Antano Grudzinsko portretas

Antanas Grudzinskas

Pedagogas, chorvedys, fagotininkas. Gimė 1904 m. rugpjūčio 29 d. Saločiuose (Pasvalio r.).
Muzikos pradmenų mokėsi pas Saločių vargonininką. 1924-1929 mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, grojo jos simfoniniame orkestre, mokinių nonete. Dar besimokydamas pradėjo vadovauti Klaipėdos krašto chorams. Nuo 1929 Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėstė muziką, vadovavo jos chorui ir pučiamųjų instrumentų orkestrui, vedė Klaipėdos katalikų bažnyčios chorą, Skaityti toliau..

Sau 152014
 

Lietuvos prekybos laivyno kūrėjas. Gimė 1893 m. gruodžio 11 d. Čikagoje. Baigęs Marijampolės gimnaziją, stojo į universitetą, tačiau buvo paimtas į Rusijos kariuomenę. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Buvo karo intendantas. Kauno universitete studijavo teisę. Prahoje baigė Karo akademijos intendantūros skyrių. Jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis. Išėjęs į atsargą, buvo „Maisto“ ir „Lietuvos eksporto“ bendrovių Klaipėdoje direktorius. Turėdamas administravimo gabumų, kūrė Lietuvos prekybos laivyną, jį reprezentavo užsienyje, buvo gerbiamas jūrininkų. Skaityti toliau..

Sau 142014
 

Žurnalistas, prozininkas, visuomenininkas. Gimė 1880 m. spalio 14 d. Trakininkuose (Tilžės apskr.). Iki pirmo pasaulinio karo gyveno Tilžėje, buvo aktyvus Tilžės lietuvių organizacijų narys. Mokėsi Tilžės ir Karaliaučiaus prekybos institutuose. Po 1915 m. pateko į Didžąją Lietuvą ir paskirtas į dienraščio „Dabartis“ redakciją, kuriame rašė ir vertėjavo. Po karo bendradarbiavo leidiniuose „Klaipėdos žinios“, „Santara“, „Lietuvos keleivis“. 1927-1929 m. – „Lietuvos keleivio“ vyriausias redaktorius, nuo 1936 m. – vietos žinių redaktorius. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Klaipėdoje, rašė į leidinius „Trimitas“, „Mūsų kraštas“. Skaityti toliau..

Sau 142014
 
Juozo Gudavičiaus portretas

Juozas Gudavičius

Baletmeisteris, pedagogas. Gimė 1926 m. gruodžio 15 d. Martyniškyje (Ukmergės r.). 1949 m. baigė Vilniaus gimnaziją, 1961 m. – Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno instituto Baletmeisterių fakultetą. 1946-1967 m. su pertraukomis buvo Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ šokėjas ir baletmeisteris. 1950-1957 m. vadovavo VU studentų dainų ir šokių ansamblio šokių grupei.
1961-1969 m. dėstė Vilniaus Čiurlionio meno mokykloje, vėliau dirbo Kauno muzikinio teatro vyr. baletmeisteriu, VPI Choreografijos katedros vedėju. Skaityti toliau..

Sau 142014
 
Vytauto Gudelio portretas

Vytautas Gudelis

Lietuvos mokslininkas geologas, geografas, profesorius, habilituotas daktaras. Gimė 1923 m. liepos 13 d. Kaune. 1933-1941 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Mokydamasis domėjosi tolimų kraštų ir jūrų pažinimu, neištirtais egzotiškais kraštais. Baigęs gimnaziją 1941 m. atvyko į Vilnių ir įstojo į universiteto Gamtos-matematikos fakulteto geologijos ir geografijos skyrių, pasirinkęs geologijos specialybę. 1947 m. baigė universitetą ir gavo fizinės geografijos specialybės diplomą. Diplominis darbas buvo parašytas apie Pabaltijo glaciodinamiką vėlyvajame pleistocene.
1947-1957 m. dėstė Vilniaus universiteto Geologijos katedroje. Skaityti toliau..

Sau 142014
 
Sauliaus Gulbinsko portretas

Saulius Gulbinskas

Profesorius, dėstytojas, mokslininkas, fotografas. Gimė 1961 m. sausio 21 d. Kaune. 1967-1978 m. mokėsi ir baigė Kauno I-ąją vidurinę mokyklą. 1978-1983 m. mokėsi Vilniaus universitete ir įgijo inžinieriaus geologo–hidrogeologo kvalifikaciją. Nuo 1983 m.dirbo Geografijos, nuo 2002 m. – Geologijos ir geografijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju. Nuo 1998 m. dirbo pedagoginį darbą Klaipėdos universitete. Buvo Klaipėdosuniversiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, direktoriaus pavaduotojas. Skaityti toliau..

Sau 132014
 
Vlado Jono Gurnevičiaus-Ramaškonio portretas

Vladas Jonas Gurnevičius-Ramaškonis

Poetas. Gimė 1923 m. birželio 23 d. Ramaškonyse (Gardino sr., Baltarusija). Baigė Vilniaus universitetą. Išleido epigramų, aforizmų, ir sentencijų rinkinius: „Vėjo malūnai“ (1975), „Debesų skulptūros“ (1979), „Varpų rinkimas“ (1999), „Simboliai“ (2000). V. Gurnevičius ilgą laiką gyveno Klaipėdoje, dirbo pedagoginėje mokykloje, „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijoje, tarnavo įstaigose. Nuo 1969 iki 1989 jo kūrinėliai dažnai buvo publikuojami miesto laikraščiuose, juose paskelbė dedikacijų klaipėdiečiams rašytojams P. Dreviniui, Povilui Dirgėlai, K. Kaukui, R. Černiauskui ir kt.
Mirė 2002 m. spalio 14 d. Vilniuje.

Sau 122014
 
Antano Gustaičio portretas

Antanas Gustaitis

Apie gyvenimo ir darbo metus Klaipėdoje žinoma mažai. Tuo metu Klaipėdoje gyvenęs rašytojas P. Andriušis savo prisiminimuose „Antaną Gustaitį atkūrus“ (Aidai, 1967, Nr. 3) pasakoja, kad mokytojas A. Gustaitis į Klaipėdos radiofono direktoriaus kėdę atvyko B. Sruogos kvietimu. Gyveno jis dviese su žmona aktore A. Zdanavičiūte, kuri dirbo Klaipėdos teatre. Klaipėdoje, kaip teigia P. Andriušis, buvo prašomas parašyti dienraščiui „Vakarams“, tačiau A. Gustaitis teparašęs tik vieną eiliuotą vasarotojišką dainelę, kurią klaipėdiečiai mėgę dainuoti. Jo vadovaujamame radiofone apsilankydavo šimtai skirtingiausių interesų, pasaulėžiūrų, nuomonių žmonių.
Mirė 1990 m. gegužės 19 d. Bostone (JAV).