BIRŠKUS JONAS (1870–1959)

Visuomenės veikėjas, bibliofilas. Gimė 1870 m. spalio 13 d. Mozūriškiuose (Klaipėdos aps.). Mokėsi Klaipėdos Senamiesčio berniukų vidurinėje mokykloje, iki 1944 m. ūkininkavo Sudmantuose. 1895 m. su Jokūbu Bruožaičiu iš Veiveriškių ir Endrikiu Šadagiu iš Lankupių bei apie 20 apylinkės vyrų Klaipėdoje mėgino įkurti „Vytauto“ draugiją, kaip atsvarą Tilžės „Birutei“. 1895-1914 m. buvo Klaipėdos apskrities lietuvių deputatų į Vokietijos reichstagą ir Prūsijos landtagą rinkimų draugijos narys. Aktyviai dalyvavo visuomenės komitete, kuris buvo įkurtas 1895 m. Žibuose, dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas surinko 27 765 parašus. Rėmė 1901 m. Tilžėje įkurtą Lietuvininkų susivienijimą Prūsuose, o 1904-1905 m. buvo jo sekretoriumi. Klaipėdos „Vienybės“ draugijoje skaitė pranešimus apie Jurgį Zauerveiną ir kt. 1913-1914 m. buvo Kristijono Donelaičio paminklo ant Rambyno kalno statymo komiteto nariu.
I pasaulinio karo metais ištremtas į Sibirą. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo deleguotas į Prūsų lietuvių tautos tarybą. 1923-1925 m. buvo Klaipėdos pirmosios direktorijos narys. Dirbo Klaipėdos apskrities inspektoriumi, buvo Klaipėdos apskrities tarybos, Žemės ūkio rūmų, Klaipėdos Šv. Jokūbo laukininkų bažnyčios tarybos, apskrities sinodo, vietinės valstiečių draugijos valdybos nariu, priklausė „Sandoros“ draugijos valdybai. 1928 m. apdovanotas 4-ojo laipsnio Gedimino ordinu. Nuo jaunų dienų rinko spaudą lietuvių kalba ir lituanistikos bei prūsistikos literatūrą kitomis kalbomis. J. Birškaus bibliotekoje buvo apie 1500 abiejose Lietuvos dalyse išleistų knygų ir kelios dešimtys periodikos komplektų. Joje buvo bibliografinių vertybių. Biblioteka naudojosi bibliografai, spaudos parodų, istorijos mokymo priemonių rengėjai, mokytojai. Apie 20 retų šio rinkinio lituanistikos leidinių Mažosios Lietuvos delegacija 1920 m. nusivežė į Paryžiaus konferenciją ir perdavė santarvininkams kaip Mažosios Lietuvos lietuviškumo įrodymą. J. Birškus kultūros istorikams padėjo atskleisti nežinomus lietuvių raštijos faktus. Vokietijai 1939 m. okupavus Klaipėdos kraštą, tarp gyventojų platino lietuviškus laikraščius. Bibliotekos likimas nežinomas, veikiausiai sunaikinta 1944 m. per karo veiksmus.
Mirė 1959 m. kovo 28 d. Vilkmedžiuose (Šilutės aps.). Palaidotas Lūžų kapinėse.