BERTULIS JUOZAS (1893–1969)

Juozo Bertulio portretas
Juozas Bertulis

Kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas. Gimė 1893 m. sausio 1 d. Paaudruvėje (Joniškio r.). Muzikos mokslo pradmenis įgijo pas vargonininką, 1914 m. eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus Šiaulių gimnazijoje, dvejus metus studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Vėliau dirbo pedagoginį darbą, vadovavo chorams, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Norėdamas pagilinti muziko profesijai būtinas žinias, įstojo į 1923 m. įsteigtą Klaipėdos konservatoriją, kur mokėsi 1924-1929 metais. Studijuodamas grojo konservatorijos orkestre, dalyvavo folkloro ratelyje, 1924-1927 m. vadovavo didžiuliam Klaipėdos lietuvių gimnazijos (vėliau Vytauto Didžiojo) chorui bei dėstė joje muziką, subūrė ir vadovavo konservatorijos bažnytiniam vyrų chorui. Tapęs diplomuotu muziku, liko dėstyti Klaipėdos muzikos mokykloje. Prisidėjo organizuojant vasaros kursus pradžios mokyklų mokytojams, juose dėstė. Šalia pedagoginio darbo ėjo ir mokyklos inspektoriaus, vėliau vicedirektoriaus pareigas.
J. Bertulis buvo vienas aktyviausių muzikos veikėjų prieškario Klaipėdos miesto muzikiniame gyvenime. Jis buvo kultūrinės draugijos „Aukuras“ Teatro tarybos pirmininko pavaduotoju, daug pastangų įdėjo steigiant lietuvišką operą Klaipėdoje, 1934-1936 m. grojo J. Kačinsko vadovaujamame Klaipėdos simfoniniame orkestre, prie Klaipėdos giedotojų draugijos įsteigė choreografinę grupę ir kt. J. Bertulis vienu metu vadovavo keliems chorams: Klaipėdos Šaulių organizacijos, kelių mokyklų bei bažnyčių, su jais dalyvavo 1927 m. , 1933 m. ir 1938 m. Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) lietuvių dainų šventėse. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, 1939-1940 m. dėstė Šiaulių muzikos mokykloje. 1941-1942 m. dalyvavo privačioje Klaipėdos vokiečių kapeloje, 1943-1944 m. dirbo Klaipėdos vokiečių muzikos mokykloje.
1946 m. pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. atvyko į JAV. Išeivijoje dirbo pedagoginį muziko darbą, vadovavo chorams, rašė straipsnius, skaitė paskaitas muzikos temomis, parengė kelis muzikos vadovėlius. Sukūrė per 400 kūrinių: operą, operečių, kantatų, programinių simfoninių kūrinių, choro, solo dainų ir kt. Šalia pasaulietinės muzikos vertingą jo kūrybos dalį sudaro katalikiškos bažnytinės muzikos kūriniai.
Mirė 1969 m. rugsėjo 13 d. Čikagoje (JAV).