BERBOMAS (Beerbohm) ERNSTAS WILHELMAS (1786–1865)

Ernsto Wilhelmo Berbomo portretas
Ernstas Wilhelmas Berbomas

Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas. Gimė 1786 m. kovo 11 d. Bernsteinbruche (Klaipėdos aps.). Berbomų giminė yra palikusi pėdsakų Klaipėdos miesto gyvenime. Ypatingai iškyla E.W. Berbomo vardas. Jo tėvo, energingo pirklio ir aistringo meno mylėtojo, namai Smeltėje buvo dvaro rūmų ir prekybos namų junginys. Šioje aplinkoje brendo Ernstas Wilhelmas. Vėliau baigęs prekybos mokslus Dancige, jaunuolis grįžo į Klaipėdą ir dirbo tėvo įmonėje. Tėvo reikalais važinėjo į Daniją, Švediją, Norvegiją. 1814 m. Klaipėdoje pradėjo savarankišką komercinę veiklą. Buvo išrinktas į Klaipėdos miesto seniūnų kolegiją. Atsisakęs sėkmingos prekybos, 1821 m. įsikūrė iš uošvės pirktame Muižės (Šilutės aps.) dvare (vok. Feilenhof), kurį imta vadinti Mažąja Italija, nes Berbomas sutvarkė sodybą, užveisė labai gražų parką ir sodą.
Klaipėdos tarybai pasiūlius, 1835-1840 m. buvo išrinktas miesto burmistru. 1840 m. atsisakė tarnybos ir vėl grįžo į Muižę. 1841-1843 m. buvo žvejybos inspektoriumi, 1843 m. paskirtas Kuršių marių ir visų jos intakų žūklės prievaizdu. Dirbo uoliai ir kūrybingai, kiekvienam žvejininkų kaimų sukūrė vėtrungių projektus. E. W. Berbomas buvo išsilavinęs ir visapusiškas žmogus, lietuviškai bendravo su apylinkės valstiečiais ir žvejais, gerai mokėjo prancūzų, švedų, anglų kalbas. Domėjosi matematika, astronomija, palaikė nuolatinius ryšius su mokslo draugijomis. Pats rašė eiles, dienoraščius, turėjo polinkį tapybai, paliko gražių akvarelių, peizažų, rinko lituanistinę medžiagą, turėjo gausią biblioteką.
Dalį jo surinktos lietuvių liaudies kūrybos panaudojo Christianas Bartschas leidinyje „Dainų balsai“ (1889), žodžius bei kitą kalbinę medžiagą – G. Nesselmanas „Lietuvių kalbos žodyne“ (1851), o Augustas Šleicheris – „Lietuvių kalbos vadovėlyje“ (1856-1857).
Senosiose Klaipėdos kapinėse, dabartiniame skulptūrų parke, buvo ir garsaus Klaipėdos pirklio Ernsto Heinricho Berbomo (1763-1838) šeimos kapavietė, kuri sovietmečiu buvo sunaikinta.
Mirė 1865 m. vasario 20 d. Peilėje, Šilutės rajone. Palaidotas Muižės kapinaitėse.