ALĖ RŪTA (Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė Elena Viktorija) (1915–2011)

Rūtos Alės portretas
Rūta Alė

Lietuvos rašytoja, prozininkė, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja. Gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde Rusijoje. Po I pasaulinio karo grįžo su tėvais į Rudžių kaimą, netoli Kamajų valsčiaus. 1922-1926 m. lankė Kamajų pradžios mokyklą, vieną žiemą 1923-1924 m. lankė Kunigiškių pradžios mokyklą, 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1934 m. tėvo valia įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Netrukus metė mokslą ir tais pačiais metais pradėjo lituanistikos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais Skaityti toliau..

ALSEIKA LIUDAS (1887–1960)

Liudo Alseikos portretas
Liudas Alseika.

Kraštotyrininkas, keliautojas. Gimė 1887 m. balandžio 25 d. Kvietkelių dvare, Kuršėnų parapijoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, vėliau mokslų siekė Rusijoje. 1910 m. baigęs Ufos (Baškirija) aukštąją geodezijos mokyklą, įgijo inžinieriaus geodezininko specialybę. Iš Rusijos grįžo į nepriklausomą Lietuvą ir nuo 1921 m. kaip jaunas matininkas įsijungė į žemėtvarkos darbus.
Už nuopelnus buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
Pokario metais apsigyveno Klaipėdoje, nuo 1949 m. buvo Klaipėdos kraštotyros muziejaus Skaityti toliau..

ALTENBERGAS ARTHURAS (1862–1926)

Pirmasis Klaipėdos burmistras. Gimė 1862 m. rugpjūčio 15 d. Karaliaučiuje. Burmistru išrinktas 1893 m. Po vienuolikos metų, 1904 m. tapo vyriausiuoju Klaipėdos burmistru. Nuo 1896 m. priklausė evangelikų reformatų sinodui. Buvo Buriuotojų draugijos narys, įvairių įmonių priežiūros tarybos narys.
Mirė 1926 m. kovo 27 d. nuo infarkto traukinyje, grįždamas iš Kauno į Klaipėdą.

ANDRIUKONIS HENRIKAS (1938–1985)

Henriko Andriukonio portretas
Henrikas Andriukonis

Teatro aktorius. Gimė 1938 m. sausio 8 d. Dubialose (Ukmergės r.). 1956-1960 m. mokėsi Lietuvos konservatorijoje. 1961-1962 m. – Rusų dramos teatro, nuo 1964 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorius. Sukūrė apie septyniasdešimt vaidmenų. Reikšmingesni: Vismantas (Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, 1969), Kazys (J. Tumo – Vaižganto „Nebylys“, 1970), Petras Kurmelis (Žemaitės „Petras Kurmelis“, 1971), Koriolanas (W. Šekspyro „Koriolanas“, 1972), Orgonas (Moljero „Tartiufas“, 1974), Kleščius (M. Gorkio „Dugne“, 1978), Skaityti toliau..

ANDRIUŠIS PULGIS (tikr. Andrusevičius Fulgencijus) (1907–1970)

Andriušio Pulgio portretas
Andriušis Pulgis

Rašytojas, vertėjas, publicistas. Gimė 1907 m. kovo 31 d. Gaidžiuose (Utenos r.). Paskelbė publicistikos straipsnių, feljetonų, kritikos straipsnių, kelionių reportažų. Išvertė apysakų, romanų. Žymiausias jo vertimas – M. de Servanteso „Don Kichotas“ (1942). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 m. gyveno Australijoje. Buvo aktyvus išeivių kultūrinio gyvenimo dalyvis, parašė ir išleido grožinės literatūros kūrinių. Didžiausios literatūrinės vertės apsakymų knyga „Anoj pusėj ežero“ (1947), apysakos „Sudiev, kvietkeli!“ (1951) ir „Rojaus vartai“ (1960). Skaityti toliau..

ANDŽEJAUSKAS JUOZAS (1887–1938)

Juozo Andžejausko portretas
Juozas Andžejauskas

Kapitonas, jūrininkas. Gimė 1887 m. liepos 3 d. Rygoje. Sėkmingai baigęs jūrų mokyklą įstojo į Rusijos laivyną. Iš pradžių tarnavo kariniame laivyne vėliau perėjo į prekybinį. Kurį laiką ėjo pirmojo šturmano pareigas transokeaniniame laive „Rossija“, kurio kapitonu buvo lietuvis kapitonas Liudvikas Stulpinas.
Pradėjus kurtis nepriklausomai Lietuvai, jos kariuomenei, į Lietuvą ir stojo į besiorganizuojančios nepriklausomos Lietuvos kariuomenės gretas kaip karininkas.
1921 m. turėdamas vyr. leitenanto laipsnį išėjo į atsargą Skaityti toliau..

ANYSAS JONAS (1899–1985)

Jono Anyso portretas
Jonas Anysas

Visuomenės veikėjas. Gimė 1899 m. gegužės 28 d. Kintuose (Šilutės aps.). Martyno Anyso jaunesnysis brolis. Pašauktas į Vokietijos kariuomenę, dalyvavo I pasauliniame kare. Gimnazijos mokslus pradėjo Klaipėdoje. Kartu dirbo Klaipėdos gubernatūroje vertėju ir pasų skyriaus sekretoriumi. 1929 m. persikėlė į Kauną, baigė gimnaziją. Trumpai dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje ūkio vedėju. 1934 m. baigęs Vienos (Austrija) Konsuliarinę akademiją, paskirtas Klaipėdos krašto lietuvių Direktorijos referantu. Skaityti toliau..

ANYSAS MARTYNAS (1895–1974)

Martyno Anyso portretas
Martynas Anysas

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas, diplomatas. Gimė 1895 m. lapkričio 5 d. Kintuose (Šilutės aps.). Teisės mokslų daktaras (1933). Per I pasaulinį karą pašauktas į Vokietijos kariuomenę, grįžęs dirbo laikraščio „Prūsų lietuvių balsas“ redakcijoje, pradėjo dalyvauti politiniame gyvenime. 1920-1929 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne atašė. 1934-1939 m. patarėjas Klaipėdos gubernatūroje. 1935 m. Klaipėdos krašto direktorijos narys. Buvo keleto direktorijos ekonominių ir prekybinių valdybų, organizacijų ir priežiūros tarybos narys. Skaityti toliau..

ARGELANDERIS FRYDRICHAS WILHELMAS AUGUSTAS (1799–1875)

Frydricho Wilhelmo Augusto Argelanderio portretas
Frydrichas Wilhelmas Augustas Argelanderis

Astronomas. Gimė 1799 m. kovo 22 d. Klaipėdoje. Vokiečių astronomų draugijos pirmininkas (1864-1867). Berlyno MA narys (1870). Jo tėvas buvo pirklys, Klaipėdoje apsigyveno XVIII amžiaus antrojoje pusėje, 1798 m. gavo „didžiojo miestiečio“ teises. Argelanderių namas stovėjęs šiandieninio pašto (Liepų g.) vietoje, už namo buvo sklypas, kuriame augo gražus sodas, buvo baseinas. Mokėsi Klaipėdos lotyniškoje mokykloje. Mirus tėvui, 1810 m. motina namą pardavė, o jaunuolis išvyko studijuoti į Karaliaučių. Mokėsi Elbingo ir Karaliaučiaus kolegijose, Skaityti toliau..

ARNAŠIUS JURGIS (1872–1934)

Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, poetas, politinis ir visuomenės veikėjas. Gimė 1872 m. vasario 12 d. Vanaguose (Agluonėnų valsčius, Klaipėdos apskritis).
Nuo 1893 m. dirbo raidžių rinkėju Tilžėje. 1893-1897 m. ir 1899-1924 m. redagavo laikraščius „Tilžės keleivis“, 1897-1898 m. „Aušra“. Leidėjui reikalaujant palaikyti vokiečių nacionalistų partiją buvo palikęs „Tilžės keleivį“, sugrįžęs pakeitė vokiškai konservatyvią jo kryptį. 1893-1894 m. ir 1906-1923 m. rengė „Tilžės keleivio“ kalendras. 1918-1924 m. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narys. Skaityti toliau..

ARNAŠIUS VALTERIS (~1910–1981)

Teisėjas, Tilžės akto signataro Jurgio Arnašiaus sūnus. Gimė ~1910 metus Tilžėje.
Baigęs Tilžės gimnaziją, su Lietuvos švietimo ministerijos stipendija studijavo teisę Karaliaučiaus universitete. Baigęs studijas 1930-1940 m. teisėjavo Klaipėdoje. 1934 m. įtrauktas į Klaipėdos krašto seimelį kaip teisininkas. 1940 m. naciai jį atleido iš teisėjo pareigų, konfiskavo turtą. Užstojus uošviui Jonui Stimbrai, atleido ne dėl politinių motyvų, kad išvengtų koncentracijos stovyklos, o dėl profesinės nekompetencijos.
Dirbo Karaliaučiuje sąskaitininku ir kas savaitę registravosi gestape. Skaityti toliau..

AŠMANTAS ANDRIUS (1906–1941)

Andriaus Ašmanto portretas
Andrius Ašmantas

Kalbininkas, filologas. Gimė 1906 m. vasario 24 d. Tiekinų kaime (Kretingos r.). Mokėsi Telšių gimnazijoje ir VDU humanitarinių mokslų fakultete, kurį baigė 1933 m.. Nuo 1935 m. Klaipėdos pedagoginio instituto lietuvių kalbos lektorius. 1938 m. mokytojas Kaune. 1939 m. VDU bendrinės lietuvių kalbos ir jos metodikos lektorius. 1940 m. su fakultetu persikėlė į Vilnių ir ten buvo Vilniaus universiteto lietuvių kalbos dėstytoju. Kalbos klausimais bendradarbiavo “Gimtojoje kalboje”, “Židinyje”, “Naujojoje Romuvoje”, “Lietuvos aide”, “Tautos mokykloje”, “Pedagoginiame metraštyje”. Skaityti toliau..