Poetas, dramaturgas, vertėjas. Gimė 1893 m. liepos 21 d. Pažvelsyje (Klaipėdos r.). Pramokęs rašto, ėjo kaimo daraktoriaus pareigas. Po 1905 m. persikėlė į Liepoją, vertėsi privačiomis pamokomis, įsteigė lietuvių artistų mėgėjų būrelį, kūrė slaptas jaunimo kuopeles, leido laikraštukus „Kibirkštėlė“, „Žadintojas“, „Upelė“ ir kt. Įstojęs į Telšių draugiją, platino „Aušrinę“, rašė į spaudą. Humanitarinius mokslus studijavo 1917 m. Maskvos, 1919-1924 m. Berlyno, Salzburgo ir Jenos universitetuose. Mokytojavo gimnazijose, pašalintas iš darbo, buvo išvykęs į Ameriką, porą metų dirbo fizinius darbus, vertėsi žurnalistika. 1926 m. grįžęs į Lietuvą ūkininkavo, buvo spaustuvininkas, žurnalistas, mokytojas, bibliotekos vedėjas, už nelojalumą valdžiai keletą kartų įkalintas. Sovietiniais metais direktoriavo „Alkos“ muziejuje, dėstė Klaipėdos mokytojų institute. Eilėraščius pradėjo skelbti 1910 metais. Studijų metais, veikiamas revoliucinių idėjų, vokiečių ekspresionizmo ir senųjų Rytų poetų, Vokietijoje išleido poezijos rinkinius: „Žemės liepsna“ (1920), „Verkiančios rožės“ (1921), „Paparčio žiedas“ (1923), kuriuose kūrė fantastinį pasakų ir simbolių pasaulį. Vėliau pasirodė rinkinys „Darbas ir prakaitas“ (1928), uždraustas platinti. Sukūrė šmaikščių pasakojimų žemaičių tarme, mėgėjų scenai skirtų vaizdelių: „Užsipelnė diplomą“ (1916), „Palaidūnas“ (1925), inscenizuotą pasaką „Audronė“ (1927-1928). Išvertė J. W. Getės „Egmontą“, „Ifigeniją“, „Torkvato Taso“, L. Tolstojaus „Tėvą Sergijų“. Dalis kūrybos tebėra nepaskelbta (drama „Vargūna“, romanas „Trys juodi mėnuliai“ ir kt.).
Rašytojas Klaipėdoje gyveno ir dirbo su pertraukomis. Prieškaryje Klaipėdos lietuvių gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą ir dirbo „Klaipėdos žiniose“, kur paskelbė savo eilėraščių, grožinių kūrinių, po kelerių metų dirbo korektoriumi „Ryto“ spaustuvėje, 1931 m. redagavo „Darbininkų balsą“, bet po kelių metų, tautininkams paėmus „Ryto“ spaustuvę, iš darbų buvo atleistas. 1947 m. pradžioje iš Telšių buvo perkeltas į Klaipėdos teatrą, kurį laiką skaitė lietuvių kalbos ir literatūros paskaitas mokytojų institute.
Butkų Juzės vardu pavadinta viena uostamiesčio gatvė. Ant S. Nėries ir Butkų Juzės gatvių sankirtoje stovinčio pastato sienos atidengta atminimo lenta su bareljefu Butkų Juzei.
Mirė 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje. Palaidotas Telšiuose.