Mažosios Lietuvos spaudos ir kultūros istorikas, poligrafininkas, bibliografas, publicistas. Gimė 1876 m. lapkričio 10 d. Martinuose (Klaipėdos r.). M. Jankaus spaustuvėje išmokęs raidžių rinkėjo amato, 1900-1914 m. dirbo Bitėnų, Tilžės, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos spaustuvėse. 1905-1906 m. Klaipėdoje turėjo knygyną ir pats jame prekiavo. Redagavo laikraštį „Apžvalga“ (Klaipėda, 1914), 1919-1921 m. buvo „Santaros“ draugijos sekretorius. Nuo 1920 m. tarnavo Lietuvos atstovybėje Klaipėdoje, vėliau gubernatūroje buvo pasų stalo viršininkas. Buvo aktyvus Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas, organizavo Mažosios Lietuvos jaunimo draugijas, jo rūpesčiu buvo įsteigtas Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose ir kt. 1923-1926 m. buvo spaudos bendrovės „Rytas“ priežiūros tarybos narys, lietuvių kultūros organizacijų Klaipėdoje narys.
Rinko tautosaką, tyrė Mažosios Lietuvos švietimą, kultūrą, bibliografavo leidinius, bendradarbiavo spaudoje. Parašė ir parengė spaudai knygų: „Birutė“ (1905), „Klaipėdiškių dainos“ (1908), „Prūsų lietuvių raštija“ (1913), „Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai“ (1920), „Mažosios Lietuvos politikos veidrodis“ (1923), „Vadovėlis po Klaipėdos kraštą“ (1924), „Mažosios Lietuvos mokyklos ir lietuvių kova dėl gimtosios kalbos“ (1925) ir kt. Tiek knygose, tiek gausiuose periodiniuose straipsniuose A. Bruožis daugiausia rašė apie Mažosios Lietuvos kultūrinį gyvenimą, kovą prieš germanizaciją, propagavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos idėją. Pasirašinėjo daugiau kaip 20 slapyvardžių, žinomiausi iš jų A. B., A. B. Klaipėdiškis, Prabočių Anūkas. Savo palikimą (30 000 Lt) testamentu pavedė Vydūnui lietuviškiems raštams leisti. Didelę A. Bruožio sukauptą biblioteką (716 tomų) ir archyvą perėmė „Aukuro“ draugija.
Mirė 1928 m. gruodžio 27 d. Klaipėdoje.