Dailininkas, publicistas, pedagogas, Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo organizatorius. Gimė 1886 m. balandžio 5 d. Jankaičiuose (Klaipėdos aps.). Mokėsi Tilžės gimnazijoje, studijavo Paryžiaus dailės akademijoje pas knygų iliustratorių E. Loevy. Nuo 1914 m. gyveno Klaipėdoje. Jo pažiūrų formavimąsi nulėmė Vydūno idėjos. Dar prieš I pasaulinį karą įsijungė į pasipriešinimą Vokietijos imperijos germanizacinei politikai. Per karą buvo mobilizuotas, tarnavo felčeriu. Klaipėdos kraštą valdant prancūzams (1920-1923), buvo Lietuvininkų susivienijimo Prūsuose tarybos pirmininkas. 1922 m. Paryžiuje dalyvavo ambasadorių konferencijoje. Per Klaipėdos sukilimą 1923 m. suorganizavo Gelbėjimo komitetą, pats rūpinosi savo mokinių saugumu, maitinimu. Po I pasaulinio karo vadovavo jaunimo draugijų sąjungai „Santara“, su kitais įsteigė giedotojų draugiją „Aida“, vadovavo draugijos vaidintojų trupei, buvo trupės režisierius ir dailininkas. Jo režisuoti, nors ir saviveikliniai dramos veikalai padėjo įgyvendinti jo puoselėtą svajonę – turėti Klaipėdoje savo krašto teatrą su savais aktoriais.
A. Brakas buvo vienas iš Klaipėdoje 1922-1939 metais veikusios kultūros ir švietimo draugijos „Aukuras“ steigėjų, rūpinosi Klaipėdos konservatorijos (Muzikos mokykla), operos, simfoninio orkestro reikalais. 1920-1939 m. dirbdamas piešimo mokytoju Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, daug dėmesio skyrė mokinių estetiniam auklėjimui: buvo įsteigęs menininkų būrelį, organizavo mokinių kūrinių parodas, rūpinosi lietuvių kalbos vadovėliais. Sukūrė tapybos ir grafikos darbų, knygų ir žurnalų iliustracijų, viršelių. Didžiąją kūrybos dalį sudaro knygų grafika. Iliustravo daugelį Vydūno knygų.
A. Brakas laikomas vienu pirmųjų XX a. lietuviškos spaudos iliustratoriumi. Tyrinėjo ir piešė lietuviškus antkapinius paminklus, medinių namų puošmenas, jas laikė svarbiais tautinio savitumo elementais. Pagal jo projektą Pagėgiuose pastatyti Lietuvos banko ir Kristijono Donelaičio progimnazijos pastatai, jo idėjos panaudotos statant Vytauto Didžiojo gimnaziją. Pagal A. Brako sukurtą projektą 1925 m. tuometinėse miesto kapinėse pastatytas paminklas „Už laisvę žuvusiems. 1923“. Liaudies architektūros stiliumi suprojektavo (projektas neįgyvendintas) Lietuvių muziejų Klaipėdos pilies teritorijoje. A. Brakas reiškėsi ir kaip žurnalistas, jo sumanymu 1932 m. Klaipėdoje buvo pradėtas leisti Mažosios Lietuvos problemoms skirtas žurnalas „Mažoji Lietuva“, kurio teišėjo keletas numerių. Jo įvairiaplanė veikla siejosi net su verslu. Jis rūpinosi, kad tautiečiai lietuviai Klaipėdos krašte steigtų savas pramonės ir prekybos įmones. Po 1939 m. Klaipėdos krašto aneksijos hitlerininkų buvo įkalintas. Po sovietų okupacijos 1941 m. birželio 14 d. A. Brakas su sūnumi Dovydu už „antitarybinę agitaciją“ buvo suimtas, įkalintas Bijsko koncentracijos lageryje.
Apakęs ir netekęs sveikatos ten 1952 m. vasario 2 d. mirė.