BORCHERTAS ENDRIUS (1891–1957)

Endriaus Borcherto portretas
Endrius Borchertas

Kultūros ir politikos veikėjas. Gimė 1891 m. lapkričio 26 d. Tilžėje. Tėvams mirus, nuo 1898 m. augo pas dėdę Vainočiuose (Tilžės aps.). 1905 m. pradėjo mokytis spaustuvininko amato, kurį laiką dirbo O. Mauderodės spaustuvėje Tilžėje. Tuo pat metu įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, dalyvavo Vydūno vadovaujamos Giedotojų draugijos veikloje. Prasidėjus I pasauliniam karui buvo pašauktas į kariuomenę. Po karo grįžo į Gvildžius ir vėl įsitraukė į lietuviškąjį judėjimą, įkūrė vietinę lietuvių draugiją ,,Kalnas“. Pritarė ir dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime, tapo lietuviškos Valentino Gailiaus Klaipėdos krašto direktorijos (1923-1925) nariu. Vėliau pats vadovavo direktorijai (1925-1926), buvo dar dviejų vėlesnių direktorijų narys. Jis buvo vienas iš Gaspadoriškos autonomijos partijos steigėjų (1923) ir vadovų, tapo vienu iš Visuomenės sąjungos (1923) vadovų. E. Borchertas taip pat buvo išrinktas Klaipėdos krašto II, III ir IV seimelių nariu (buvo lietuvių frakcijos kalbėtojas), 1929 m. tapo Klaipėdos krašto Lietuvių susivienijimo centro valdybos pirmininku.
1939 m. po nacių okupacijos E. Borchertą suėmė ir tardė gestapas. Antrąkart gestapas jį suėmė 1941 m., E. Borchertas buvo apkaltintas atsisakęs Vokietijos pilietybės. Grasinant konclageriu jis buvo priverstas apleisti Klaipėdos kraštą ir repatrijuoti į Lietuvą. Hitlerinės okupacijos metais įsikūrė mažame (15 ha) Pavirvytės dvare (Telšių r.), valdė ir Paškuvėnų vandens malūną. 1945 m. vasario mėn. jį bei malūne dirbusį A. Šukį suėmė sovietinės kariuomenės užnugarį ,,valęs“ SMERŠ. Po parengtinio tardymo Telšių kalėjime suimtieji atsidūrė patikrinimo – filtracijos lageryje Nr. 0315 Kiseliovske, dirbo šachtoje. 1946 m. liepos mėn. E. Borcherto ir A. Šukio tardymo medžiaga buvo sujungta, abu teisiamieji atvežti į Klaipėdą akistatos. Jų baudžiamoji byla buvo nagrinėjama 1946 m. gruodžio 24 d. Klaipėdoje: E. Borchertas buvo nuteistas 10 metų kalėti, atimant po to 5 metams pilietines teises. E. Borchertas nepripažino nė vieno kaltinimo, bandė paduoti apeliaciją, bet veltui. Atlikęs bausmę, 1955 m. pabaigoje prašė leisti jam grįžti į Lietuvą, tačiau LTSR prokuratūra prašymą atmetė. E. Borchertas buvo ištremtas į Karagandą (Kazachstanas).
Mirė 1957 m. sausio 9 d. Karagandoje (Kazachstanas).