BOBROVSKIS JOHANESAS (Bobrowski Johannes) (1917–1965)

Johanesas Bobrovskis

Rašytojas. Gimė 1917 m. balandžio 9 d. Tilžėje geležinkelio tarnautojo šeimoje.
1928 m. su tėvais persikėlė į Karaliaučių. 1928–1937 m. mokėsi Karaliaučiuje. 1937 m. persikėlė į Berlyną. 1939–1945 m. tarnavo Vokietijos kariuomenėje Lenkijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Rusijoje, buvo papuolęs į rusų nelaisvę, tik po dešimties metų grįžo iš jų nelaisvės. 1943 m. vedė lietuvę Joaną Budriūtę. 1949–1965 m. gyveno Berlyne, dirbo leidykloje. 1933–1935 m. ir 1937 m. vasarojo pas senelius Mociškiuose ir Vilkyškiuose (Pagėgių apskritis).
Studijavo meno istoriją. 1939 m. paimtas į Vokietijos kariuomenę tarnavo ryšių dalinyje. Dalyvavo karo kampanijose Lenkijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje (1941 m. yra buvęs Kaune, 1943 m. Vilkyškiuose, 1944 m. Kupiškio ir Zarasų apylinkėse), Rusijoje, Latvijoje. 1945-1949 m. karo belaisvis Donbaso, Pavolgio lageriuose. Grįžęs į Rytų Berlyną dirbo leidyklose.
Emociniai išgyvenimai prie Nemuno perkelti į poeziją. Topografinis Panemunės lygumų, kalvų su Rambyno kalnu iki Jūros upės bei pamario ir Kuršių Nerijos paveikslas metaforiniais vaizdais, suprojektuotais į mitą, istoriją, dominuoja lyrikoje nuo pirmųjų poetinių bandymų 1935-1944 m. „Gedichte aus dem Nachlass“ („Eilėraščiai iš palikimo“) iki karo metais asmeninių išgyvenimų paryškintų egzistencinių apmąstymų eilėraščių rinkiniuose „Sarmatische Zeit“, išleistame 1961 m. („Sarmatijos metas“, lietuviškas vertimas pasirodė1974 m.), „Schattenland Strőme“, 1962 m. („Šešėlių krašto upės“), Wetterzeichen, 1967 m. („Vėtros ženklai“). Kaip puikus Rytprūsių istorijos, literatūros žinovas, Johanesas Babrovskis absorbavo baltišką pasaulėjautą ir ją susiejo su vokišku mąstymu.
Per paskutiniuosius gyvenimo metus įgyvendino savo kūrybos projektą – „Sarmatijos dovana“, kurį pats vadino moderniu epu. Į jį rašytojas sudėjo savo asmeninius išgyvenimus ir potyrius geografinėje Sarmatijos erdvėje, gilindamasis į jos istorinę praeitį, su archyvaro skrupulingumu rinkdamas faktinę medžiagą apie Mažosios Lietuvos istoriją, baltų kultūrą, mitus. Viso šio darbo rezultatas – 36 apsakymai, romanai „Levino malūnas“ ir „Lietuviški fortepijonai“-romanas apie Kristijoną Donelaitį, be to ketinta sukurti dramos kūrinį. Po II pasaulinio karo Johanesas Bobrovskis tarsi atliko paskutinę inventorizaciją vokiečių ir lietuvių tautų santykių istorijoje, kūryboje pripažino vokiečių tautos kaltę.
Mirė 1965 m. rugsėjo 2 d. Rytų Berlyne.