STIKLIORIUS JOKŪBAS (1871–1942)

Jokūbo Stiklioriaus portretas
Jokūbas Stikliorius

Visuomenės ir kultūros veikėjas, spaustuvininkas, mokytojas. Gimė 1871 m. liepos 25 d. Kaušeliuose (Ragainės aps.). Mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, tarnavo kariuomenėje. Gyvendamas Gumbinėje, Tilžėje aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje, buvo išrinktas Mažosios Lietuvos  tautinės tarybos sekretoriumi. Nuo 1920 m. apsigyvenęs Klaipėdoje, J. Stikliorius tapo lietuviško kultūrinio gyvenimo skatintoju, dalyviu. Ten įsteigė ir kurį laiką vadovavo „Ryto“ akcinei bendrovei, kuri turėjo spaustuvę ir leido lietuviškus spaudinius, buvo vienas iš Tautinio lietuvių banko steigėjų. Skaityti toliau..

STYPELIS (Stiefel) MICHAELIS (1487–1567)

Miachelio Stypelio (Stiefel) portretas
Miachelis Stypelis (Stiefel)

Vienuolis, teologas, matematikas, profesorius. Gimė 1487 m. Esslingene, Vokietijoje. Suaugęs įstojo į augustiniečių vienuolyną. Vėliau priėmęs evangelikų liuteronų tikėjimą, atvyko į Prūsiją. Čia tapo vienu pirmųjų evangelikų liuteronų kunigu Klaipėdoje. 1550 m. persikėlė į Eicholcą, o 1551 m. į Hafestromą, vėliau į Jeną. Jis garsėjo kaip matematikas, savo darbus skelbęs vokiečių ir lotynų kalbomis.
Mirė 1567 balandžio 19 dieną Jenoje (Vokietija).

STOROSTA JURGIS (1872–1937)

Jurgio Storostos portretas
Jurgis Storosta

Istorijos mokytojas, rašytojo, filosofo Vydūno brolis. Gimė 1872 m. spalio 11 d. Neudorfe (Pilkalnės apskrityje). Dėstė istoriją Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Klaipėdos mokytojų seminarijoje, prieš mirtį – Karalienės Luizės gimnazijoje. Parašė vokiečių kalba Lietuvos istoriją, kuri buvo naudojama Klaipėdos vokiškose mokyklose.
Mirė 1937 m. lapkričio 13 dieną.

STRAUKAS VACLOVAS (1923–2017)

Vaclovo Straukos portretas
Vaclovas Straukas

Fotografas, menininkas, pedagogas. Gimė 1923 m. lapkričio 8 d. Požerės kaime, Šilalės rajone. 1937-1943 m. mokėsi Šilalės gimnazijoje, 1946-1950 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
1944-1960 m. – Šilalės rajono ir Klaipėdos mokyklų mokytojas. 1952 m. persikėlė į Klaipėdą, kur mokytojavo, dalyvavo teatro veiklose. 1960-1967 m. – Klaipėdos „Švyturio“ kino teatro direktorius, 1967-1988 m. – Klaipėdos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ateljė fotografas. Skaityti toliau..

STROLIA JUOZAS (1897–1969)

Juozo Strolios portretas
Juozas Strolia

Smuikininkas, pedagogas, chorvedys, istorikas, kompozitorius. Gimė 1897 m. sausio 11 d. Velykūnų kaime (Leliūnų valsč., Utenos apskr.). Vaikystėje išmokęs smuikuoti, mokė ir kitus, giedojo Leliūnų bažnyčios chore. Jo iniciatyva susibūręs bažnytinis choras dainavo lietuviškas patriotines dainas, dalyvavo klojimų vakaruose ir gegužinėse.
Savanoriu dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose. 1921-1924 m. smuikuoti mokėsi Kauno muzikos mokykloje, griežė Karių klubo kvintete. J. Žilevičiaus paragintas 1924-1929 m. smuiko studijas tęsė Klaipėdos muzikos mokykloje – konservatorijoje Skaityti toliau..

STUBRA ALBINAS ENDRIUS (1929–2007)

Albino Endriaus Stubros portretas
Albinas Endrius Stubra

Fotožurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Gimė 1929 m. birželio 10 d. Lankupiuose (Klaipėdos aps.). 1939 m. hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą, Stubrų šeima buvo priversta išsikraustyti. Baigė Priekulės progimnaziją, po karo 1945  m. sugrįžo į Klaipėdą. Baigęs Klaipėdos mokytojų instituto lietuvių kalbos ir literatūros skyrių, dirbo Klaipėdos pirmojoje internatinėje mokykloje mokytoju, auklėtoju, Klaipėdos politechnikumo jungtinio konsultavimo punkto ir neakivaizdinio skyriaus vedėju. Nuo 1966 iki 1999 m. dirbo laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ reporteriu ir fotokorespondentu. Skaityti toliau..

STUBRA ARVYDAS (1959–2013)

Arvydo Stubros portretas
Arvydas Stubra

Fotomenininkas, fotografas. Gimė 1959 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdoje. 1979-1981 m. mokėsi Vilniaus technologijos technikume, fototechniko specialybė.
1984-1988 m. sukūrė nuotraukų seriją, pavadinimu „Kasdienybės šviesa“. Daugumoje šio ciklo fotografijų – Klaipėdos vaizdai, tarp kurių įsiterpia ir nuotraukos iš Palangos bei Nidos.
Nuo 1986 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Skaityti toliau..

STULPINAS LIUDVIKAS (1871–1934)

Liudviko Stulpino portretas
Liudvikas Stulpinas

Jūrų kapitonas, lietuviškosios jūreivystės pradininkas. Gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Varėnos dvare (Telšių aps.). 14 metų berniukas išvyko į Liepoją darbo ieškoti, 1885 m. stojo tarnauti į prekybos laivyną. 1903 m. baigė Liepojos jūrų mokyklą, gavo tolimojo plaukiojimo šturmano laipsnį. Nuo 1905 m. tarnavo rusų bendrovėje, vadovavo keleiviniams laivams, kursavusiems tarp Europos ir JAV. Nuo 1909 m. buvo garlaivio „Lithuania“ kapitonas, vėliau laivo „Birma“ vadas. Nepriklausomai Lietuvai atsikūrus, buvo Lietuvos konsulas Liepojoje. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdą, Skaityti toliau..

STUOKUS ANUPRAS (1939–2016)

Anupro Stuokaus portretas
Anupras Stuokus

Jūreivis, kapitonas, žvejas. Gimė 1939 m. Darbėnų miestelio, Mažučių kaime. Augo daugiavaikėje šeimoje, kurioje buvo septintas vaikas. Pradėjo dirbti būdamas 15-16 metų. Klaipėdoje baigė vakarinę mokyklą. 1958-1962 m. mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje. Tai buvo laikmetis, kada Lietuvos jaunimas pradėjo atrasti kelią į jūrą, kada atgijo 1923 metų sukilėlių šūkis – „Mes be jūros nenurimsim“.
1962 m. baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą, ėjo kapitono padėjėjo pareigas Klaipėdos refrižeratorinio laivyno laivuose. Skaityti toliau..

ŠAULYS JURGIS (1879–1948)

Jurgio Šaulio portretas
Jurgis Šaulys

Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Nepriklausomybės Akto signataras. Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčius, Tauragės apskritis. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, Palangos progimnazijoje, Vilniaus kunigų seminarijoje (1897-1899 m.), bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno universitete (Šveicarija), kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu. Skaityti toliau..

RADZEVIČIUS ALFONSAS (1905–1979)

Alfonso Radzevičiaus portretas
Alfonsas Radzevičius

Teatro aktorius, režisierius. Gimė 1905 m. kovo 19 d. Jekaterinoslave. 1929 m. Kaune baigė Valstybės teatro vaidybos mokyklą. 1929-1931 m. Valstybės, 1931–1935 m. ir 1939-1943 m. Šiaulių, 1935-1939 m. Klaipėdos, 1943-1944 m. Vilniaus miesto, 1944-1947 m. ir 1950-1965 m. Lietuvos valstybinio dramos teatro aktorius. 1947 m. už Skrobotovo vaidmenį M. Gorkio „Priešuose“ gavo valstybinę premiją. Nuo 1941 m. režisavo spektaklius. 1947-1949 m. dirbo Kauno dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, 1966-1975 m. radijo ir televizijos komiteto aktoriumi.
Mirė 1979 m. kovo 31 d. Vilniuje.

RADZIWILL HEINZ (1920–1990)

Heinz Radziwill portretas
Heinz Radziwill

Klaipėdos miesto garbės pilietis, Taravos Anikės paminklo – fontano atstatymo iniciatorius.
Gimė 1920 m. balandžio 16 dieną.
Taravos Anikės skulptūra atstatyta klaipėdiškių išeivių, susibūrusių į „Annchen von Tharau“ draugiją, ir Heinz Radziwill iniciatyva. Simono Dacho reljefinį portretą bei bronzinę skulptūrą, remdamasis ikonografine medžiaga ir sumažinta originalios Alfredo Kiuno skulptūros kopija, aptikta Vokietijoje (skulptūros originalas buvo pastatytas 1912 m.), atkūrė Berlyno skulptorius Haraldas Hakė. Paminklas atidengtas 1989 m. lapkričio 18 dieną. Skaityti toliau..

RAMANAUSKAS ALFONSAS (1929–1998)

Alfonso Ramanausko portretas
Alfonsas Ramauskas

Lietuvos prekybos laivyno įkūrėjas, pirmasis ir ilgametis Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas. Gimė 1929 m. vasario 2 dieną. Baigęs gimnaziją, dirbo Aleksandravėlėje (Rokiškio r.) bibliotekos vedėju, Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto Kultūros ir švietimo skyriaus inspektoriumi, Vilniaus geležinkelininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 1959 m. VU įgijo juristo specialybę ir tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos uosto viršininku. Dar po 10 metų – tik ką įsikūrusios Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas.
Mirė 1998 m. vasario 23 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

RATKEVIČIUS STASYS (1917–2010)

Stasio Ratkevičiaus portretas
Stasys Ratkevičius

Aktorius, režisierius, teatralas. Gimė 1917 m. kovo 16 d. Maskvoje. Nuo 1940 m. mokėsi Vilniaus konservatorijoje, lankė Vilniaus dramos teatro vaidybos studiją.
1946-1956 m. Klaipėdos dramos teatro aktorius ir muzikinės trupės chormeisteris ir solistas. 1956-1957 m. dirbo aktoriumi Marijampolės dramos teatre. Ten dirbdamas 1958 m. suorganizavo lėlių teatrą, kuris 1960 m. vasario 16 d. perkeltas į Kauną ir pavadintas Kauno lėlių teatru (dabar – Kauno valstybinis lėlių teatras). Nuo 1960 m. buvo šio teatro
direktorius, nuo 1978 m. – vyriausiasis režisierius. Skaityti toliau..

RAUCKIS JUOZAS (1932–2007)

Juozo Rauckio portretas
Juozas Rauckis

Profesorius, pedagogas, dėstytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1932 m. rugsėjo 15 d. Gailionių kaime, Joniškėlio valsčiuje. 1951 m. baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą ir pradėjo dirbti mokytoju Skaistgirių septynmetėje mokykloje (Pasvalio rajonas). 1953 m. įstojo mokytis į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį 1957 m. baigė su pagyrimu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginiame institute kūno kultūros dėstytoju, o nuo 1960 metų – Fizinio auklėjimo katedros vedėju. Jis pasižymėjo kaip gabus treneris, išugdė daug gerų slidininkų ir irkluotojų, tapusių respublikos čempionais bei prizininkais. Skaityti toliau..

REICHELIS OTAS FRIEDRICHAS (1799–1878)

Medikas. Gimė 1799 m. gruodžio 24 d. Karaliaučiuje. Baigė Tilžės gimnaziją, studijavo mediciną. Nuo 1826 m. dirbo chirurgu Klaipėdoje. Laisvalaikiu šiauriniame miesto pakraštyje jis su inspektoriumi H. Rychertu pradėjo formuoti parką – Karališkąją giraitę. Ja norėta pažymėti istorinę vietą, kur 1802 m. birželio 10 d. buvo įvykęs Rusijos caro Aleksandro ir Prūsijos karaliaus Frydriko Vilhelmo III susitikimas. 1843 m. inicijavo Sodų draugijos įsteigimą mieste. 1859 m. draugijai buvo suteiktos korporacijos teisės. Skaityti toliau..

REIMERIS (Reimer) GEORGAS (XVII a.–1727)

Vargonininkas, giedotojas. Buvo kilęs iš Karaliaučiaus. Nuo 1703 m. jis ėjo Klaipėdos miesto trečiojo mokyklos mokytojo bei Jono bažnyčios vargonininko pareigas ir iki 1723 m. G. Reimeris dar dirbo kantoriumi. 1723 m.jis buvo paskirtas Laukininkų bažnyčios diakonu. G. Reimeris parašė pirmąjį istorinį Klaipėdos gidą “Memelio miesto ir tvirtovės keistenybės”.
Mirė 1727 m. vasario 19 dieną.

REINKĖ (Reincke) JOHANNAS WILHELMAS (XVIII a. pab.–1865)

Johannas Wilhelmas Reinkė buvo pirklys ir alaus bravoro savininkas. Šios aludarių dinastijos pradininkas J. W. Reinkė 1784 m. Klaipėdoje įsteigė pirmąją pramoninę alaus daryklą. Jo sena giminė jau visą šimtmetį plukdė laivus po visą Baltiją. Jų giminės herbe puikavosi jūrinis erelis kaip narsios jūreivystės simbolis. Šis simbolis tebėra ir šiandieninės alaus daryklos „Švyturio“ herbe. J. W. Reinkė su broliu Frydrichu Wilhelmu buvo neabejingi miesto reikalams. 1859 m. pradėjus mieste grįsti šaligatvius granitinėmis plokštėmis, F. W. Reinkė rūpinosi gamyba ir klojimo darbais. Skaityti toliau..

REISMANAS (Reissman) HERBERTAS (1895–1961)

Herberto Reismano (Reissman) portretas
Herbertas Reismanas (Reissman)

Vokiečių inžinierius, architektas. Gimė 1895 m. gegužės 19 d. Kamence (Saksonija). 1919-1922 m. dirbdamas privačioje projektavimo firmoje, studijavo Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje. 1923-1944 m. gyveno Klaipėdoje, suprojektavo daugiau kaip 100 pastatų, jų rekonstrukcijų. Dalį projektų rengė su architektu Alfredu Nixdorfu. 1927 m. Lietuvos prekybos ir pramonės parodos Klaipėdoje 15 paviljonų autorius. Pagal H. Reismano projektus Klaipėdoje pastatyta „Ryto“ spaustuvė (1926–1932), plaukimo stotis ir mokykla Smiltynėje (1930, neišlikusi), Vytauto Didžiojo gimnazija (1934), Skaityti toliau..

REMEIKA JONAS (1891–1974)

Jono Remeikos portretas
Jonas Remeika

Istorikas, pedagogas. Gimė 1891 m. gruodžio 21 d. Svistopolio dv. (Šiaulių aps.). 1918 m. baigė Petrapilio gimnaziją, įstojo į Petrapilio universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, dirbo Kaune. 1920 gavęs valstybinę stipendiją studijavo istoriją, filosofiją, kalbų mokslus Berlyne, Greifsvalde, Šveicarijos Friburge ir Kylyje. 1926 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1927 m. rudens iki 1929 m. dėstė Klaipėdos mokytojų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Be to, skaitė paskaitas Pedagoginiame institute ir vakariniuose suaugusiųjų kursuose. Skaityti toliau..

REZNERIS (Rehsner) KARLAS GOTLYBAS (1790–1862)

Pedagogas, kunigas. Gimė 1790 m. balandžio 7 d. netoli Štetino didelėje ūkininko šeimoje. 1813 m. pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete. Čia šalia studijų jis išmoko piešti, tapyti, muzikuoti.
Nuo 1817 m. jis tapo privačiu mokytoju Klaipėdoje, o 1820 m. buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. 1824 m. palaikomas klaipėdiečių jis įsteigė privačią mergaičių mokyklą, kuri 1827 m. buvo sujungta su direktoriaus Urlicho vadovaujama mokykla. Joje K.G. Rezneris iki 1860 m. visoms klasėms vedė piešimo pamokas, buvo parengęs piešimo pradžiamokslį. Rašė jis ir leido tikybos vadovėlių, savo pamokslų bei kalbų.
Mirė 1862 m. gruodžio 26 dieną.

RICHTERIS (Richter) JOHANAS (1705–1754)

Kunigas, kalbininkas. Gimė 1705 m. turtingo Klaipėdos pirklio šeimoje. Studijavo Karaliaučiaus Albertinoje, vėliau Halės universitete, kur apsigynė magistro laipsnį. 1728 m. rugpjūtį grįžo į Klaipėdą, buvo ordinuotas kunigu ir paskirtas į Katyčių parapiją. 1736 m. jis Klaipėdos Laukininkų bažnyčioje buvo A. D. Liuneburgo adjunktas ir Šv. Jono bažnyčios diakonas, nuo 1744 m. – Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigas. Rankraštyje liko J. Richterio sudarytas vokiečių-lietuvių kalbos žodynas, į kurį buvo įtraukta apie 30000 žodžių.
Mirė 1754 m. lapkričio 14 d. Klaipėdoje.

RIMYDIS ANTANAS (1905–1994)

Antano Rimydžio portretas
Antanas Rimydis

Poetas, žurnalistas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1905 m. kovo 15 d. (senuoju stiliumi kovo 2 d.) Tytuvėnuose, Raseinių apskritis. Mokėsi Raseinių ir Kauno gimnazijose, 1923-1925 m. – Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1921-1929 m. dirbo susisiekimo ministerijoje, nuo 1930 m. – Žemės ūkio rūmuose, kur 1931-1944 m. leido „Ūkininko patarėją“, 1941-1944 m. buvo jo redaktorius. 1934 m. įsteigė laikraštį „Literatūros naujienos“, jį leido ir redagavo iki 1936 m. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Augsburge (Vokietija) 1948-1949 m. dirbo „Žiburių“ redakcijoje. Skaityti toliau..

RIMKUS VACLOVAS (1933–2000)

Vaclovo Rimkaus portretas
Vaclovas Rimkus

Tapytojas, grafikas. Gimė 1933 m. birželio 1 d. Silvestruose (Tauragės r.). Vadintas Klaipėdos senamiesčio metraštininku, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo propaguotoju. Per savo gyvenimą sukūrė daugiau kaip 200 aliejinės tapybos bei grafikos darbų. Anksti išryškėję gabumai matematikai nuvedė jį į prekybos buhalterijos studijas Kaune (1954-1956). Nuo 1957 m. prasidėjo savarankiškas gyvenimas Klaipėdoje.
1960 m. ėmęsis tapyti, nuo 1964 m. eksponavo darbus tautodailininkų parodose, po ketverių metų tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus nariu, Skaityti toliau..

RIMŠAITĖ IRENA TEKLĖ (1923–2015)

Irenos Teklės Rimšaitės portretas
Irena Teklė Rimšaitė

Gydytoja, sveikatos apsaugos darbuotoja. Gimė 1923 metų rugsėjo 23 d. Laižuvos miestelyje, Mažeikių rajone. Mokėsi Noreikių (Rokiškio r.) pradinėje mokykloje, Rokiškio J. Tumo-Vaižganto bei Joniškio gimnazijose. 1944 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigusi  studijas 1949 m. atvyko į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo gimnazijoje gydytoja. Miesto valdžia pastebėjo jaunos medikės darbštumą, pareigingumą, aštrų protą, vadybinius sugebėjimus ir 1949 m. paskyrė dirbti Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos vyriausiąja gydytoja, Skaityti toliau..

RIOMERIS (Römeris) MYKOLAS (1880–1945)

Mykolo Riomerio portretas
Mykolas Riomeris

Teisininkas, istorikas. Gimė 1880 m. gegužės 17 d. Bagdoniškio dvare (Rokiškio raj.). 1892-1901 m. elitinės Teisės mokyklos Peterburge absolventas, 1901-1902 m. Jogailos universiteto Krokuvoje studentas, 1902-1905 m. Politikos mokslų mokyklos Paryžiuje klausytojas. 1905-1920 m. (su pertraukomis advokatavo Vilniuje), 1921-1928 m. – Lietuvos vyriausiojo tribunolo narys. 1922-1940 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 1927-1939 m. laikotarpiu trims kadencijoms buvo renkamas į universiteto rektoriaus postą, Skaityti toliau..

RIORDANSAS (Roerdans) HEINRICHAS (1750–1808)

Pirklys, mecenatas. Gimė 1750 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje, vieno stambiausių miesto pirklių šeimoje. Suaugęs tęsė savo tėvo verslą, buvo vienas iš uostamiesčio labdarių. Savo parašytais veikalais („Sammlung einiger Denkwurdligkeiten“, „Kurzen Chronik Memels“) H. Riordansas gynė klaipėdiškių interesus nuo Dancigo ir Karaliaučiaus pirklių konkurencijos.
Mirė 1808 03 29 Klaipėdoje.

RIULFAS (Rulf) ISAKAS (1831–1902)

Isako Riulfo (Rulf) portretas
Isakas Riulfas (Rulf)

Filosofas. Gimė 1831 m. vasario 10 d. Ruiš-Holchauzene, Hesene. Rostoke apgynė filosofijos daktaro laipsnį. Kūrybinį savo gyvenimo periodą nuo 1865 m. iki 1901 m. praleido Klaipėdoje. Nuo 1865 m. gruodžio 1  iki 1898 m.  buvo Klaipėdos žydų bendruomenės rabinas ir nuo 1872 m. – svarbiausio Klaipėdos laikraščio „Memeler Dampfboot“ redaktorius. 1879 m. įsteigė neturtingiems vaikams Žydų mokyklą (Armenschule). 1898 m. rabinų, jo ir dr. I. Karlebacho pastangomis buvo rekonstruotas buvęs Frydricho berniukų mokyklos pastatas. Jame įsikūrė Izraelitų religinė mokykla su dviem berniukų ir mergaičių klasėmis. Skaityti toliau..

RYCHERTAS (Riechert) HEINRIKAS (XVIII a. pab.–XIX a. pr.)

Želdinių inspektorius. Gimė Vitėje (tuometiniame Klaipėdos priemiestyje). H. Rychertas buvo malūnininkas Vitėje. 1820 m. jis buvo paskirtas želdinių inspektoriumi. H. Rychertas vadovavo apželdinimo darbams šiaurinėje miesto dalyje. Jo dėka buvo sustabdytas smėlis ir dabartinės Melnragės ir Girulių apylinkės pasipuošė mišku. Jis inicijavo idėją paminklu įamžinti 1802 m. birželio 10 Frydricho Wilhelmo III ir Aleksandro I susitikimo vietą, tačiau dėl lėšų stokos šio sumanymo buvo atsisakyta. Toje vietoje buvo užveistas gražus parkas – Karališkoji giraitė. Atsidėkodami miestiečiai šalia miesto poilsinio tako įrengtą aikštelę vadino Rycherto ramybės vieta, kur želdinių inspektoriaus atminimui buvo pastatytas nedidelis obeliskas.

ROBINZONAS JOKŪBAS (1889–1977)

Jokūbo Robinzono portretas
Jokūbas Robinzonas

Žydų kilmės Lietuvos ir JAV teisininkas, politikas, Lietuvos Antrojo ir Trečiojo Seimo narys. Gimė 1889 m. Seirijuose, Rusijos imperija. Tėvas Deividas Robinzonas dirbo mokytoju žydų pradinėje mokykloje. Norėdami, kad sūnus gautų įvairiapusiškesnį išsilavinimą, tėvai leido Jokūbą į valstybinę pradinę mokyklą ir į žydų religinę mokyklą. Kaip ir daugelis to meto žydų vaikų, Jokūbas įgijo tradicinį žydų išsilavinimą pas privatų mokytojąVištytyje. Vėliau tėvai išsiuntė jį mokytis į sekuliarią Suvalkų berniukų gimnaziją. 1914 m. baigė Varšuvos
Skaityti toliau..