SIMPSONAS WILHELMAS (1881–1945)

Wilhelmo Simpsono portretas
Wilhelmas Simpsonas

Rašytojas, Klaipėdos miesto pirklys. Gimė 1881 m. Jurbarke, ketvirtosios šios žymios šeimos linijos atstovas. 1828 m. įsigijo Jurbarko (Karaliaučiaus aps.) pilį ir ją perstatė kaimo sąlygoms. Prūsijos karalius Frydrichas Wilhelmas IV 1840 m. suteikė  bajoro titulą.  1899 m. šeimos dvarą jis pardavė valstybei, kuri ten įsteigė žirgyną. Savo romanuose „Baringai“ (1937) ir „Anūkas“ (1939) detaliai atkuria  dvarininkų Simpsonų šeimos istoriją.
Mirė 1945 m. Scharbeutze (Vokietija).

SKEIVYS STEPONAS (1913–2002)

Stepono Skeivio portretas
Steponas Skeivys

Pedagogas, vertėjas, kritikas. Gimė 1913 m. rugsėjo 16 d. Mažaičiuose (Mažeikių r.). 1931 m. baigė Telšių gimnaziją, studijavo VDU. 1943 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete. Padirbėjęs keliose vidurinėse mokyklose, 1944 m. buvo paskirtas Telšių gimnazijos direktoriumi. 1947 m. Švietimo ministerija jį atsiuntė į Klaipėdos mokytojų institutą lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėju. Vėliau dirbo miesto Švietimo skyriaus vedėju, direktoriavo vidurinėse mokyklose. Ilgiausiai dirbo 9-ojoje vidurinėje (dabar – „Saulėtekio“) mokykloje, Skaityti toliau..

SKUČIENĖ-ŠIMANSKAITĖ NIJOLĖ (1948–2011)

Nijolės Šimanskaitės-Skučienės portretas
Nijolė Šimanskaitė-Skučienė

Pedagogė, Klaipėdos Socialinių mokslų kolegijos steigėja ir ilgametė vadovė. Gimė 1948 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1966 m. baigė Vilkaviškio rajono Arminų vidurinę mokyklą. 1967-1973 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbos filologiją. Nuo 1973 m. vadovavo Marijampolės r. Baraginės aštuonmetei mokyklai. 1975-1994 m. dirbo Klaipėdos S. Dacho vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. 1993 m. suteiktas mokytojos metodininkės vardas. Skaityti toliau..

SLIŽYS BALYS (1885–1957)

Balio Sližio portretas
Balys Sližys

Valstybės veikėjas, inžinierius. Gimė 1885 m. lapkričio 13 d. ūkininko šeimoje Gyvatynės kaime (Utenos aps.). 1904 m. baigė Liepojos gimnaziją, mokydamasis įsitraukė į slaptą lietuvybės veiklą. Tais pačiais metais įstojo į Rygos politechnikumą. Studijuodamas dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje, 1905 m. gruodžio 4-5 d. buvo Didžiojo Vilniaus seimo narys. Grįžęs į gimtąjį kaimą, slapta skleidė Vilniaus seimo nutarimus, ragindamas žmones versti rusų valdžią ir kurti savą, lietuvišką.
Dėl politinių persekiojimų buvo priverstas bėgti į užsienį, Skaityti toliau..

SNARSKIS POVILAS (1889–1969)

Povilo Snarskio portretas
Povilas Snarskis

Botanikas, floristas. Gimė 1889 m. rugpjūčio 25 d. Švobiškyje (Pasvalio r.). 1906 m. baigė Joniškėlio aukštesniają žemės ūkio mokyklą. 1910 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo. Buvo mobilizuotas į carinės Rusijos armiją. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, vėl mokytojavo. 1929 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos skyrių. 1930 m. pradėjo dirbti Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kur dėstė biologiją, chemiją, matematiką ir fiziką. Mokytojaudamas neapsiribojo vien pedagoginiu darbu – visą laisvalaikį skyrė moksliniams tyrimams, Skaityti toliau..

SODEIKA STEPONAS (1903–1964)

Stepono Sodeikos portretas
Steponas Sodeika

Dainininkas, pedagogas, choro vadovas. Gimė 1903 m. gruodžio 11 d. Jurbarke. Muzikos pradėjo mokytis pas Jurbarko vargonininką, mokėsi Jurbarko ir Kauno gimnazijose. 1924-1929 m. studijavo Klaipėdos konservatorijos dainavimo klasėje. Mokydamasis vadovavo Klaipėdos miesto chorams, subūrė lietuvių katalikų bažnyčios chorą. Po studijų buvo pakviestas dainuoti Valstybės operoje.
1930 m. grįžo į Klaipėdą ir dirbo iki 1939 metų. Dėstė muzikos mokykloje, nuo 1935 m. – Klaipėdos pedagoginiame institute. Tuo pat metu vadovavo miesto chorams. Skaityti toliau..

SPRAINAITIS RAIMONDAS (1956–1998)

Raimondo Sprainaičio portretas
Raimondas Sprainaitis

Archeologas, muziejininkas. Gimė 1956 m. lapkričio 7 d. Varėnoje. 1973 m. baigė Varėnos vidurinę mokyklą. Vėliau įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, istorijos specialybę. Baigdamas universitetą, apgynė diplominį darbą tema „Varėnos rajono archeologiniai paminklai“. 1980 m. pradėjo dirbti Klaipėdos paminklų konservavimo institute archeologu, nuo 1992 m. – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) archeologu. Vykdė aktyvius Klaipėdos senamiesčio tyrinėjimo darbus. Iš jų pažymėtini: sklypas tarp Tomo, Didžiojo Vandens Vežėjų Skaityti toliau..

SRUOGA BALYS (1896–1947)

Balio Sruogos portretas
Balys Sruoga

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.). Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1911 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti “Aušrinėje”, “Rygos Naujienose”ir kt. leidiniuose. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio “Lietuva” redaktoriumi, Skaityti toliau..

STIKLIORIUS JOKŪBAS (1871–1942)

Jokūbo Stiklioriaus portretas
Jokūbas Stikliorius

Visuomenės ir kultūros veikėjas, spaustuvininkas, mokytojas. Gimė 1871 m. liepos 25 d. Kaušeliuose (Ragainės aps.). Mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, tarnavo kariuomenėje. Gyvendamas Gumbinėje, Tilžėje aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje, buvo išrinktas Mažosios Lietuvos  tautinės tarybos sekretoriumi. Nuo 1920 m. apsigyvenęs Klaipėdoje, J. Stikliorius tapo lietuviško kultūrinio gyvenimo skatintoju, dalyviu. Ten įsteigė ir kurį laiką vadovavo „Ryto“ akcinei bendrovei, kuri turėjo spaustuvę ir leido lietuviškus spaudinius, buvo vienas iš Tautinio lietuvių banko steigėjų. Skaityti toliau..

STYPELIS (Stiefel) MICHAELIS (1487–1567)

Miachelio Stypelio (Stiefel) portretas
Miachelis Stypelis (Stiefel)

Vienuolis, teologas, matematikas, profesorius. Gimė 1487 m. Esslingene, Vokietijoje. Suaugęs įstojo į augustiniečių vienuolyną. Vėliau priėmęs evangelikų liuteronų tikėjimą, atvyko į Prūsiją. Čia tapo vienu pirmųjų evangelikų liuteronų kunigu Klaipėdoje. 1550 m. persikėlė į Eicholcą, o 1551 m. į Hafestromą, vėliau į Jeną. Jis garsėjo kaip matematikas, savo darbus skelbęs vokiečių ir lotynų kalbomis.
Mirė 1567 balandžio 19 dieną Jenoje (Vokietija).

STOROSTA JURGIS (1872–1937)

Jurgio Storostos portretas
Jurgis Storosta

Istorijos mokytojas, rašytojo, filosofo Vydūno brolis. Gimė 1872 m. spalio 11 d. Neudorfe (Pilkalnės apskrityje). Dėstė istoriją Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Klaipėdos mokytojų seminarijoje, prieš mirtį – Karalienės Luizės gimnazijoje. Parašė vokiečių kalba Lietuvos istoriją, kuri buvo naudojama Klaipėdos vokiškose mokyklose.
Mirė 1937 m. lapkričio 13 dieną.

STRAUKAS VACLOVAS (1923–2017)

Vaclovo Straukos portretas
Vaclovas Straukas

Fotografas, menininkas, pedagogas. Gimė 1923 m. lapkričio 8 d. Požerės kaime, Šilalės rajone. 1937-1943 m. mokėsi Šilalės gimnazijoje, 1946-1950 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
1944-1960 m. – Šilalės rajono ir Klaipėdos mokyklų mokytojas. 1952 m. persikėlė į Klaipėdą, kur mokytojavo, dalyvavo teatro veiklose. 1960-1967 m. – Klaipėdos „Švyturio“ kino teatro direktorius, 1967-1988 m. – Klaipėdos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ateljė fotografas. Skaityti toliau..

STROLIA JUOZAS (1897–1969)

Juozo Strolios portretas
Juozas Strolia

Smuikininkas, pedagogas, chorvedys, istorikas, kompozitorius. Gimė 1897 m. sausio 11 d. Velykūnų kaime (Leliūnų valsč., Utenos apskr.). Vaikystėje išmokęs smuikuoti, mokė ir kitus, giedojo Leliūnų bažnyčios chore. Jo iniciatyva susibūręs bažnytinis choras dainavo lietuviškas patriotines dainas, dalyvavo klojimų vakaruose ir gegužinėse.
Savanoriu dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose. 1921-1924 m. smuikuoti mokėsi Kauno muzikos mokykloje, griežė Karių klubo kvintete. J. Žilevičiaus paragintas 1924-1929 m. smuiko studijas tęsė Klaipėdos muzikos mokykloje – konservatorijoje Skaityti toliau..

STUBRA ALBINAS ENDRIUS (1929–2007)

Albino Endriaus Stubros portretas
Albinas Endrius Stubra

Fotožurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Gimė 1929 m. birželio 10 d. Lankupiuose (Klaipėdos aps.). 1939 m. hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą, Stubrų šeima buvo priversta išsikraustyti. Baigė Priekulės progimnaziją, po karo 1945  m. sugrįžo į Klaipėdą. Baigęs Klaipėdos mokytojų instituto lietuvių kalbos ir literatūros skyrių, dirbo Klaipėdos pirmojoje internatinėje mokykloje mokytoju, auklėtoju, Klaipėdos politechnikumo jungtinio konsultavimo punkto ir neakivaizdinio skyriaus vedėju. Nuo 1966 iki 1999 m. dirbo laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ reporteriu ir fotokorespondentu. Skaityti toliau..

STUBRA ARVYDAS (1959–2013)

Arvydo Stubros portretas
Arvydas Stubra

Fotomenininkas, fotografas. Gimė 1959 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdoje. 1979-1981 m. mokėsi Vilniaus technologijos technikume, fototechniko specialybė.
1984-1988 m. sukūrė nuotraukų seriją, pavadinimu „Kasdienybės šviesa“. Daugumoje šio ciklo fotografijų – Klaipėdos vaizdai, tarp kurių įsiterpia ir nuotraukos iš Palangos bei Nidos.
Nuo 1986 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Skaityti toliau..

STULPINAS LIUDVIKAS (1871–1934)

Liudviko Stulpino portretas
Liudvikas Stulpinas

Jūrų kapitonas, lietuviškosios jūreivystės pradininkas. Gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Varėnos dvare (Telšių aps.). 14 metų berniukas išvyko į Liepoją darbo ieškoti, 1885 m. stojo tarnauti į prekybos laivyną. 1903 m. baigė Liepojos jūrų mokyklą, gavo tolimojo plaukiojimo šturmano laipsnį. Nuo 1905 m. tarnavo rusų bendrovėje, vadovavo keleiviniams laivams, kursavusiems tarp Europos ir JAV. Nuo 1909 m. buvo garlaivio „Lithuania“ kapitonas, vėliau laivo „Birma“ vadas. Nepriklausomai Lietuvai atsikūrus, buvo Lietuvos konsulas Liepojoje. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdą, Skaityti toliau..

STUOKUS ANUPRAS (1939–2016)

Anupro Stuokaus portretas
Anupras Stuokus

Jūreivis, kapitonas, žvejas. Gimė 1939 m. Darbėnų miestelio, Mažučių kaime. Augo daugiavaikėje šeimoje, kurioje buvo septintas vaikas. Pradėjo dirbti būdamas 15-16 metų. Klaipėdoje baigė vakarinę mokyklą. 1958-1962 m. mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje. Tai buvo laikmetis, kada Lietuvos jaunimas pradėjo atrasti kelią į jūrą, kada atgijo 1923 metų sukilėlių šūkis – „Mes be jūros nenurimsim“.
1962 m. baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą, ėjo kapitono padėjėjo pareigas Klaipėdos refrižeratorinio laivyno laivuose. Skaityti toliau..

ŠAULYS JURGIS (1879–1948)

Jurgio Šaulio portretas
Jurgis Šaulys

Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Nepriklausomybės Akto signataras. Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčius, Tauragės apskritis. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, Palangos progimnazijoje, Vilniaus kunigų seminarijoje (1897-1899 m.), bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno universitete (Šveicarija), kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu. Skaityti toliau..

RADZEVIČIUS ALFONSAS (1905–1979)

Alfonso Radzevičiaus portretas
Alfonsas Radzevičius

Teatro aktorius, režisierius. Gimė 1905 m. kovo 19 d. Jekaterinoslave. 1929 m. Kaune baigė Valstybės teatro vaidybos mokyklą. 1929-1931 m. Valstybės, 1931–1935 m. ir 1939-1943 m. Šiaulių, 1935-1939 m. Klaipėdos, 1943-1944 m. Vilniaus miesto, 1944-1947 m. ir 1950-1965 m. Lietuvos valstybinio dramos teatro aktorius. 1947 m. už Skrobotovo vaidmenį M. Gorkio „Priešuose“ gavo valstybinę premiją. Nuo 1941 m. režisavo spektaklius. 1947-1949 m. dirbo Kauno dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, 1966-1975 m. radijo ir televizijos komiteto aktoriumi.
Mirė 1979 m. kovo 31 d. Vilniuje.

RADZIWILL HEINZ (1920–1990)

Heinz Radziwill portretas
Heinz Radziwill

Klaipėdos miesto garbės pilietis, Taravos Anikės paminklo – fontano atstatymo iniciatorius.
Gimė 1920 m. balandžio 16 dieną.
Taravos Anikės skulptūra atstatyta klaipėdiškių išeivių, susibūrusių į „Annchen von Tharau“ draugiją, ir Heinz Radziwill iniciatyva. Simono Dacho reljefinį portretą bei bronzinę skulptūrą, remdamasis ikonografine medžiaga ir sumažinta originalios Alfredo Kiuno skulptūros kopija, aptikta Vokietijoje (skulptūros originalas buvo pastatytas 1912 m.), atkūrė Berlyno skulptorius Haraldas Hakė. Paminklas atidengtas 1989 m. lapkričio 18 dieną. Skaityti toliau..

RAMANAUSKAS ALFONSAS (1929–1998)

Alfonso Ramanausko portretas
Alfonsas Ramauskas

Lietuvos prekybos laivyno įkūrėjas, pirmasis ir ilgametis Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas. Gimė 1929 m. vasario 2 dieną. Baigęs gimnaziją, dirbo Aleksandravėlėje (Rokiškio r.) bibliotekos vedėju, Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto Kultūros ir švietimo skyriaus inspektoriumi, Vilniaus geležinkelininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 1959 m. VU įgijo juristo specialybę ir tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos uosto viršininku. Dar po 10 metų – tik ką įsikūrusios Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas.
Mirė 1998 m. vasario 23 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

RAMANAUSKAS ALGIMANTAS (1955–2017)

Algimantas Ramanauskas

Dailininkas, tapytojas. Gimė 1955 m. balandžio 6 d. Klaipėdoje.
1962–1973 m. mokėsi Klaipėdos 8-ojoje pradinėje mokykloje, Klaipėdos 14-ojoje vidurinėje mokykloje („Ąžuolyno“ gimnazija), 1968–1973 m. – Klaipėdos miesto vaikų sporto mokyklos tinklinio sekcijoje, 1970–1973 m. – Klaipėdos miesto vaikų dailės mokykloje. 1973–1979 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Architektūros fakultete. Baigė Vilniaus dailės instituto (Vilniaus dailės akademija) Klaipėdos vizualinių komunikacijų katedrą Skaityti toliau..

RATKEVIČIUS STASYS (1917–2010)

Stasio Ratkevičiaus portretas
Stasys Ratkevičius

Aktorius, režisierius, teatralas. Gimė 1917 m. kovo 16 d. Maskvoje. Nuo 1940 m. mokėsi Vilniaus konservatorijoje, lankė Vilniaus dramos teatro vaidybos studiją.
1946-1956 m. Klaipėdos dramos teatro aktorius ir muzikinės trupės chormeisteris ir solistas. 1956-1957 m. dirbo aktoriumi Marijampolės dramos teatre. Ten dirbdamas 1958 m. suorganizavo lėlių teatrą, kuris 1960 m. vasario 16 d. perkeltas į Kauną ir pavadintas Kauno lėlių teatru (dabar – Kauno valstybinis lėlių teatras). Nuo 1960 m. buvo šio teatro
direktorius, nuo 1978 m. – vyriausiasis režisierius. Skaityti toliau..

RAUCKIS JUOZAS (1932–2007)

Juozo Rauckio portretas
Juozas Rauckis

Profesorius, pedagogas, dėstytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1932 m. rugsėjo 15 d. Gailionių kaime, Joniškėlio valsčiuje. 1951 m. baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą ir pradėjo dirbti mokytoju Skaistgirių septynmetėje mokykloje (Pasvalio rajonas). 1953 m. įstojo mokytis į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį 1957 m. baigė su pagyrimu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginiame institute kūno kultūros dėstytoju, o nuo 1960 metų – Fizinio auklėjimo katedros vedėju. Jis pasižymėjo kaip gabus treneris, išugdė daug gerų slidininkų ir irkluotojų, tapusių respublikos čempionais bei prizininkais. Skaityti toliau..

REICHELIS OTAS FRIEDRICHAS (1799–1878)

Medikas. Gimė 1799 m. gruodžio 24 d. Karaliaučiuje. Baigė Tilžės gimnaziją, studijavo mediciną. Nuo 1826 m. dirbo chirurgu Klaipėdoje. Laisvalaikiu šiauriniame miesto pakraštyje jis su inspektoriumi H. Rychertu pradėjo formuoti parką – Karališkąją giraitę. Ja norėta pažymėti istorinę vietą, kur 1802 m. birželio 10 d. buvo įvykęs Rusijos caro Aleksandro ir Prūsijos karaliaus Frydriko Vilhelmo III susitikimas. 1843 m. inicijavo Sodų draugijos įsteigimą mieste. 1859 m. draugijai buvo suteiktos korporacijos teisės. Skaityti toliau..

REIMERIS (Reimer) GEORGAS (XVII a.–1727)

Vargonininkas, giedotojas. Buvo kilęs iš Karaliaučiaus. Nuo 1703 m. jis ėjo Klaipėdos miesto trečiojo mokyklos mokytojo bei Jono bažnyčios vargonininko pareigas ir iki 1723 m. G. Reimeris dar dirbo kantoriumi. 1723 m.jis buvo paskirtas Laukininkų bažnyčios diakonu. G. Reimeris parašė pirmąjį istorinį Klaipėdos gidą “Memelio miesto ir tvirtovės keistenybės”.
Mirė 1727 m. vasario 19 dieną.

REINKĖ (Reincke) JOHANNAS WILHELMAS (XVIII a. pab.–1865)

Johannas Wilhelmas Reinkė buvo pirklys ir alaus bravoro savininkas. Šios aludarių dinastijos pradininkas J. W. Reinkė 1784 m. Klaipėdoje įsteigė pirmąją pramoninę alaus daryklą. Jo sena giminė jau visą šimtmetį plukdė laivus po visą Baltiją. Jų giminės herbe puikavosi jūrinis erelis kaip narsios jūreivystės simbolis. Šis simbolis tebėra ir šiandieninės alaus daryklos „Švyturio“ herbe. J. W. Reinkė su broliu Frydrichu Wilhelmu buvo neabejingi miesto reikalams. 1859 m. pradėjus mieste grįsti šaligatvius granitinėmis plokštėmis, F. W. Reinkė rūpinosi gamyba ir klojimo darbais. Skaityti toliau..

REISMANAS (Reissman) HERBERTAS (1895–1961)

Herberto Reismano (Reissman) portretas
Herbertas Reismanas (Reissman)

Vokiečių inžinierius, architektas. Gimė 1895 m. gegužės 19 d. Kamence (Saksonija). 1919-1922 m. dirbdamas privačioje projektavimo firmoje, studijavo Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje. 1923-1944 m. gyveno Klaipėdoje, suprojektavo daugiau kaip 100 pastatų, jų rekonstrukcijų. Dalį projektų rengė su architektu Alfredu Nixdorfu. 1927 m. Lietuvos prekybos ir pramonės parodos Klaipėdoje 15 paviljonų autorius. Pagal H. Reismano projektus Klaipėdoje pastatyta „Ryto“ spaustuvė (1926–1932), plaukimo stotis ir mokykla Smiltynėje (1930, neišlikusi), Vytauto Didžiojo gimnazija (1934), Skaityti toliau..

REIŠYS MARTYNAS (Reischies Martin) (1891–1955)

Klaipėdos krašto lietuvininkų veikėjas, verslininkas ir bankininkas. Gimė 1891 m. rugsėjo 4 d. Kuršlaukiuose (dab. Gargždų miesto dalis).
Augo žinomo lietuvninkų visuomenės veikėjo Martyno Reišio šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais jaunasis Martynas Reišys tarnavo vokiečių kariuomenėje, vėliau ūkininkavo. Pasireiškė lietuvninkų organizacijų veikloje. Kaip Dovilų kaimo ir visuomeninių organizacijų atstovas dalyvavo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto 1923 m. sausio 19 d. Šilutėje organizuotame Krašto seime ir pasirašė deklaraciją, pritariančią Klaipėdos krašto Skaityti toliau..

REMEIKA JONAS (1891–1974)

Jono Remeikos portretas
Jonas Remeika

Istorikas, pedagogas. Gimė 1891 m. gruodžio 21 d. Svistopolio dv. (Šiaulių aps.). 1918 m. baigė Petrapilio gimnaziją, įstojo į Petrapilio universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, dirbo Kaune. 1920 gavęs valstybinę stipendiją studijavo istoriją, filosofiją, kalbų mokslus Berlyne, Greifsvalde, Šveicarijos Friburge ir Kylyje. 1926 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1927 m. rudens iki 1929 m. dėstė Klaipėdos mokytojų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Be to, skaitė paskaitas Pedagoginiame institute ir vakariniuose suaugusiųjų kursuose. Skaityti toliau..