NAGYS ALEKSANDRAS (1938–2020)

Aleksandras Nagys

Jūrininkas, kapitonas, laivavedys. Gimė 1938 m. lapkričio 5 d. Užpelkių k. (Akmenės raj.). 1962 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir gavo techniko-laivavedžio diplomą, 1976 m. baigė Kaliningrado Valstybinio universiteto ekonomikos ir teisės fakultetą, įgijo teisininko diplomą (specializacija – tarptautinė jūrų teisė). 1986 m. baigė Visasąjunginį kultūros institutą Maskvoje, įgijo dramos ir jaunimo teatrų direktoriaus specialybę.
1962–1970 m. dirbo Žvejybos laivyno transportiniuose laivuose trečiu, antru, vyriausiuoju kapitono padėjėju. 1976–1984 m. – Refrižeratorių laivyno Skaityti toliau..

MICKUS ADOLFAS ANTANAS (1937–2014)

Adolfas Antanas Mickus

Sportininkas, futbolo treneris. Gimė 1937 m. birželio 17 dieną.
1960 m. baigė KKI ir buvo paskirtas į Kauno „Bangos“ futbolo meistrų komandą, kurioje rungtyniavo vieną sezoną.
Nuo 1961 m. pradėjo dirbti su šios ekipos jaunučių ir jaunių grupėmis.
1962 m. Kauno „Bangos“ jaunių komanda (faktiškai Lietuvos jaunių rinktinė), kurios treneriu buvo A. Mickus, SSRS jaunių čempionato finalinėse varžybose Kremenčiugo mieste (Ukraina) Skaityti toliau..

MACIJAUSKAS VAIDOTAS (1963–2018)

Vaidotas Macijauskas

Muzikantas, folkloro kolektyvų meno vadovas, renginių organizatorius. Gimė 1963 metais.
Mokėsi Šilutės vaikų muzikos mokykloje. Vėliau S. Šimkaus konservatorijoje, tuometinės Valstybinės Lietuvos konservatorijos Liaudies muzikos katedroje.
Dirbo Klaipėdos koncertų salės administratoriumi. Jis buvo tradicinės muzikos koncertų Jūros šventėje ir kituose miesto renginiuose organizatorius, gebantis suburti žinomiausias ir smagiausias Lietuvos instrumentines grupes, Skaityti toliau..

JAGOMASTAS ENZYS (1870–1941)

Enzys Jagomastas

Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas. Gimė 1870 m. kovo 22 d. Lumpėnuse (dab. Pagėgių savivaldybė).
Nuo XIX a. devintojo dešimtmečio pabaigos dirbo spaustuvininku Tilžėje, Oto Mauderodės spaustuvėje. 1896–1941 m. Tilžėje turėjo savo spaustuvę (Jagomasto spaustuvė, nuo 1912 m. v adinama „Lituania 2“). Rengė ir spausdino Mažajai ir Didžiajai Lietuvai laikraščius 1896–1897 m. – „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, 1897–1899 m. – „Aušra“, jo priedą „Lietuviškas laiškas“, Skaityti toliau..

PAČEBUTIENĖ LAIMA (1968–2019)

Laima Pačebutienė

Bibliotekininkė, visuomenės veikėja. Gimė 1968 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos rajone.
1991 m. Vilniaus universitete įgijo aukštos kvalifikacijos bibliotekininko bibliografo diplomą. 2007 m. baigė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute ryšių su visuomene profesines studijas.
1991 m. atvykusi atlikti praktikos į Ievos Simonaitytės biblioteką čia taip ir pasiliko. Pradėjusi darbą šioje bibliotekoje, moteris dirbo vyresniąja bibliotekininke, atstove ryšiams su visuomene, skyriaus vedėja ir 10 metų – direktoriaus pavaduotoja. Skaityti toliau..

ADOMAVIČIUS ROMALDAS (1955–2019)

Romaldas Adomavičius

Kapitonas, Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vyriausiasis muziejininkas-istorikas. Gimė 1955 m. gruodžio 12 d. Varnupės k., Kėdainių rajone.
1962–1966 m. mokėsi Ruseinių (Kėdainių r.) pradinėje mokykloje, 1966–1973 m. – Josvainių (Kėdainių r.) vidurinėje mokykloje. 1973–1978 m. studijavo Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto Istorijos fakultete (dabar Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas).
1978–1979 m. – Jūrų muziejaus ir akvariumo vyresnysis mokslo bendradarbis, 1979–1980 m. – Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas. Skaityti toliau..

PALTINIENĖ (Etevičiūtė) NELLY (1929–2020)

Nelly Paltinienė

Lietuvių estrados dainininkė. Gimė 1929 m. vasario 16 d. Mazovijos Minske, Lenkijoje. Tikslūs gimimo metai nežinomi (dėl II pasaulinio karo teko tikslinti asmeninius faktus: bažnyčios, kurioje krikštyta, dokumentai žuvę, tad krikšto įrašai neišlikę) – gimtadienį šventė vasario 16 d. Paprastai įvardijamos dvi datos: arba 1934, arba 1929 metai. Tėvas lietuvis, motina lenkė. II-ojo pasaulinio karo metais augo Lenkijoje. Karo metu abi su seserimi pateko į vaikų namus. Po karo tėvas susirado jas, pasiėmė auginti. Lietuviškai kalbėti Nelly Paltinienė išmoko paauglystėje.
Dainuoti pradėjo 1951 m. Klaipėdos miesto Skaityti toliau..

MAČIŪNIENĖ RŪTA (1929–2015)

Rūtos Mačiūnienės portretas
Rūta Mačiūnienė

Pedagogė, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja. Gimė 1929 m. spalio 11 d. Dinviečiuose (Klaipėdos aps.)  ūkininko, visuomenės veikėjo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvio Martyno Kėkšto (1902–1944) ir ūkininkaitės Trūdės Brožaitytės (1909–1952) šeimoje vyriausiaja dukterimi. Dinviečiuose tėvų įsigytame ūkyje  gimė ir brolis Evaldas (g. 1934), būsimasis jūreivis, bei sesuo Milda Veronika (g. 1935), būsimoji gydytoja.  Septynmetė 1936 m. su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, o 1939 m. naciams užgrobus kraštą ir tėvui  pasilikus Lietuvos Respublikos pilietybę, šeima buvo ištremta į Didžiąją Lietuvą, gyveno Kaune. Skaityti toliau..

MAJORAS VYTAUTAS (1930–2006)

Vytautas Majoras

Klaipėdos krašto tautodailininkas, medžio drožėjas, monumentaliosios medinės skulptūros meistras. Gimė 1930 m. spalio 23 d. Vilkų Kampo k. (dab. Šilutės raj.). 1942-1947 m. mokėsi Švėkšnos gimnazijoje, kurioje baigė 6 klases. Anksti įsitraukė į pogrindžio rezistenciją, todėl jau 16-kos metų moksleivis pateko į sovietų saugumo akiratį. Be teismo gavo 10 metų tremties ir buvo ištremtas iš Lietuvos. Rusijos lageriuose susitiko ir bendravo su Lietuvos inteligentijos šviesuoliais, tokiais kaip poetai Antanas Miškinis ir Juozas Gražulis, antikos literatūros vertėjas Skaityti toliau..

BAJORAITĖ LIDIJA (1890–1990)

Lidijos Bajoraitės portretas
Lidija Bajoraitė

Mažosios Lietuvos kultūros veikėja. Gimė 1890 m. lapkričio 26 d. Balandžiuose, Žilių valsčiuje, Ragainės apskrityje. Brolis Fridrichas Bajoraitis, sesuo Emilija Bajoraitė.
Dalyvavo Tilžės lietuvių „Giedotojų draugijos“, Lietuvių keliaujančio knygyno veikloje. 1911 m. persikėlusi į Klaipėdą su kitais organizavo lietuvių dainų ir scenos mėgėjų draugiją „Aidas“, dirbo laikraščio „Prūsų lietuvių balsas“ redakcijoje, „Aukuro“ draugijos knygyne, Klaipėdos lietuvių moterų draugijoje. Agitavo už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Skaityti toliau..

EINORAS (Einaras) ADOMAS (1842–1906)

Mažosios Lietuvos pedagogas, spaudos darbuotojas, leidėjas, žurnalistas, redaktorius. Gimė 1842 m. kovo 23 d. Bendikuose, Kretingalės valsčiuje.
Baigęs Karalienės mokytojų seminariją, mokytojavo Doviluose, Melnragėje, buvo Klaipėdos mokyklos vedėju. Iš Frydricho Kuršaičio perpirko jo laikraštį „Keleivis“ ir 1880-1883 m. leido laikraštį „Naujasis keleivis“, 1883-1886 m. laikraštį „Keleivis“. Kartu su kitais suredagavo 1897 m. išleistą „Bibliją“. 1904 m. išleido „Pašlužikit kits kitam!“. Bendradarbiavo 1904-1906 m. žurnale „Pagalba“ ir kt. protestantiškoje lietuvių spaudoje.
Mirė 1906 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje.

ALĖ RŪTA (Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė Elena Viktorija) (1915–2011)

Rūtos Alės portretas
Rūta Alė

Lietuvos rašytoja, prozininkė, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja. Gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde Rusijoje. Po I pasaulinio karo grįžo su tėvais į Rudžių kaimą, netoli Kamajų valsčiaus. 1922-1926 m. lankė Kamajų pradžios mokyklą, vieną žiemą 1923-1924 m. lankė Kunigiškių pradžios mokyklą, 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1934 m. tėvo valia įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Netrukus metė mokslą ir tais pačiais metais pradėjo lituanistikos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais Skaityti toliau..

ALEKNAVIČIUS BERNARDAS (1930–2020)

Bernardas Aleknavičius

Nusipelnęs žurnalistas, kultūros istorikas, kelių dešimčių knygų autorius. Gimė 1930 m. rugpjūčio 21 d. Šakių apskrities Lekėčių kaime. 1949–1951 metais mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje. Baigęs pedagoginius mokslus, mokytojavo Kačerginės vidurinėje mokykloje, kurioje, paragintas archeologo Petro Tarasenkos, įkūrė Kačerginės kraštotyros muziejų.
1960 m. B. Aleknavičius pradėjo žurnalistinę veiklą. Trejus metus dirbo Kauno rajono laikraštyje, buvo agentūrų TASS ir ELTA fotokorespondentu Klaipėdoje ir Žemaitijoje. Čia kartu su Venantu Butkumi įkūrė „Lietuvos žvejo“ savaitraštį, Skaityti toliau..

BAJORAITIS–BAJORAS VILIUS (1899–1979)

Mažosios Lietuvos choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas. Gimė 1899 m. vasario 23 d. Balandžiuose, Ragainės apskritis.
1919-1934 m. Klaipėdos „Aidos“ ir „Jaunųjų sandoros draugijos“ choro, 1921-1922 m. Šilutės choro vadovas. Iki 1939 m. mokytojavo Klaipėdos krašte. 1938-1939 m. Šilutės gimnazijos direktorius, vėliau dėstė vokiečių kalbą Kauno universitete. Skaityti toliau..

NARBUTAS MOTIEJUS (1934–2005)

Lietuvių menininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas. Gimė 1934 m. lapkričio 27 d. Lukščių valsčiuje (dab. Panevėžio raj.).
Gimė Igno Narbuto ir G. Narbutienės šeimoje. 1942-1947 m. mokėsi Šilų pradinėje mokykloje, 1947-1951 m. Raguvos gimnazijoje, 1951-1955 m. Kauno taikomosios dailės mokykloje, 1959- 1965 m. LTSR Valstybiniame Dailės Institute (dabar Vilniaus dailės akademija), skulptūros katedroje. Skaityti toliau..

FALKENHANAS VIKTORAS (1903–1987)

Viktoro Falkenhano portretas
Viktoras Falkenhanas

Vokiečių kalbininkas. Gimė 1903 m. vasario 11 d. Katenhofe (Lenkija). 1931 m. baigęs Tilžės gimnaziją, Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, indų filologiją ir slavistiką. Nuo 1945 m. dirbo Hamburgo universitete asistentu, 1948-1968 m. Berlyno Humboldtų universiteto profesorius, tarp kitų disciplinų dėstė lietuvių kalbą. Bendravo su Vydūnu. Išleido monografiją “Der Ubersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke nd seine Helfer” (Lietuviškos Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas ir jo talkininkai, 1941), kurioje nustatė Bretkūno kilmę, plačiai aprašė gyvenimą, Skaityti toliau..

FINKELIS FIODORAS (1938–2018)

Fiodoras FInkelis

Futbolininkas, treneris. Gimė 1938 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdoje žydų šeimoje.
Turėjo kiek ilgiau nei dešimt metų trūkusią futbolininko karjerą Vilniaus „Spartako“, Rygos ASK, Kauno „Bangos“ meistrų, Naujosios Akmenės „Cementininko“, Klaipėdos „Granito“ meistrų, Liepojos „Zvejnieks“ ir Gargždų „Bangos“ komandose.
1970 m. baigė Trenerių mokyklą prie Smolensko kūno kultūros instituto (Rusija), 1986 m. – ŠPI. 1968–1985 m. Klaipėdos vaikų ir jaunių futbolo sporto mokyklos, Skaityti toliau..

ČAPAITĖ JŪRATĖ AGOTA (1942–2015)

Jūratės Agotos Čapaitės nuotrauka
Jūratė Agota Čapaitė

Choreografė, pedagogė, profesorė. Gimė 1942 m. sausio 9 dieną. Nuo 1971 m. dirbo Klaipėdos universitete Menų fakultete. 1992 m. suteiktas docentės pedagoginis vardas, 2007 m. – suteiktas profesorės pedagoginis vardas. Nuo pat Choreografijos katedros įkūrimo buvo studentų choreografinio ansamblio „Vėtrungė“ vadovė, daugkartinė Pasaulio Lietuvių dainų ir šokių (šokių dienos) ir studentų švenčių „Gaudeamus“ baletmeisterė, vadovavo Choreografijos katedros folkloro kabinetui, išleido 8 choreografų – pedagogų laidas. Skaityti toliau..

GAIGALAITĖ-GAIDIENĖ ELENA (1933–2015)

Elenos Gaigalaitės-Gaidienės portretas
Elena Gaigalaitė-Gaidienė

Klaipėdos dramos teatro aktorė. Gimė 1933 m. gruodžio 17 d. Dotnuvoje (Kėdainių r.). 1953 m. baigė vidurinę mokyklą Kaišiadoryse, 1953-1957 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Teatriniame fakultete, 1956-1962 m. – Marijampolės dramos teatro aktorė, nuo 1963 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorė. Nuo 1957 m. – Lietuvos teatro draugijos narė.
Sukūrė daugiau nei šimtą vaidmenų. Vaidino P. Gaidžio, A. Žadeikio, A. Burdonskio, M. Karklelio, J. Šandoro,

Skaityti toliau..

ZABIELAVIČIUS JUOZAS (1900–1990)

Juozo Zabielavičiaus portretas
Juozas Zabielavičius

Agronomas, Klaipėdos krašto gubernatoriaus patarėjas. Gimė 1900 m. gruodžio 6 d. Virbalyje (Vilkaviškio raj.) ir buvo mažlietuvis. 1923 m. besimokydamas Dotnuvos žemės ūkio technikume dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. Būdamas intendantu
rūpinosi sukilėlių maitinimu, o maisto produktus už menkavertes ostmarkes supirkinėjo iš aplinkinių Klaipėdos mažlietuvių kaimų.
Baigęs mokslus dirbo Lietūkio agronomu inspektoriumi „Pieno centre“, o nuo 1928 m. jaunasis perspektyvus specialistas du metus žinias tobulinosi Kylio pienininkystės institute. Skaityti toliau..

VAGNERIS RICHARDAS (Wagner Wilhelm Richard) (1813–1883)

Richardas Wilhelmas Vagneris

Vokiečių kompozitorius, muzikos teoretikas ir eseistas. Gimė 1813 m. gegužės 22 d. Leipcige. Gimė gausioje tarnautojo šeimoje. Buvo devintas vaikas šeimoje. Tėvas mirė, kai jam buvo vos 6 mėnesiai. Nuo 1821 m. muzikos mokėsi Dresdeno Šv. Kryžiaus mokykloje. 1828 m. muzikos mokėsi iš šv. Tomo bažnyčios kantoriaus Teodoro Vainlingo, nuo 1831 m. muzikos mokėsi Leipcigo universitete. 1834–1842 m. vertėsi sunkiai, dažnai gyveno dideliame skurde. 1834–1839 metais buvo Magdeburgo, Karaliaučiaus, Klaipėdos, Rygos muzikos teatrų chormeisteris ir dirigentas. 1839–1842 m. gyveno Paryžiuje. Skaityti toliau..

IVANAUSKAS ALFONSAS ROMUTIS (1937–2015)

Alfonso Romučio Ivanausko portretas
Alfonsas Romutis Ivanauskas

Šilumininkas, inžinierius. Gimė 1937 m. sausio 5 d. Alytaus rajone, Daugų kaime. 1941 m. su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, kur 1954 m. baigė vidurinę mokyklą, o 1959 m. – Uralo politechnikos institutą, kuriame įgijo inžinieriaus šilumininko specialybę.
Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir kaip jaunas specialistas pradėjo dirbti Klaipėdos šilumos tinklų turbinų cecho vyr. meistru. 1962 m. buvo paskirtas turbinų cecho viršininku, o 1966 m. Gamybinio-techninio skyriaus viršininku. 1979 m. – vyr. inžinieriaus pavaduotoju, Skaityti toliau..

LABUTYTĖ – VANAGIENĖ IEVA (EVA) ERIKA (1938–2003)

Ievos Erikos Labutytės–Vanagienės portretas
Ieva Erika Labutytė–Vanagienė

Dailininkė, grafikė, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkė. Gimė 1938 m. balandžio 15 d. Begėdžiuose (Šilutės apskritis). Grafikė dirbo estampo, ekslibriso, miniatiūrų, akvarelės ir knygų iliustravimo srityse. Kūryboje naudojo įvairias technikas – anglį, ofortą, akvatintą, linoraižinį, dažnai kūrė estampus mišria technika, liejo akvareles. Svarbiausios kūrinių temos – senoji baltų praeitis, unikalaus lietuvių liaudies meno ištakos, Mažosios Lietuvos istorija, mitologija, dramatiškas krašto likimas, pajūrio gamta. Skaityti toliau..

RADAUSKAS HENRIKAS (1910–1970)

Henriko Radausko portretas
Henrikas Radauskas

Poetas, vertėjas. Gimė 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje (Lenkija). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, 1930-1934 m. studijavo VDU lituanistiką, germanistiką, rusistiką. Dirbo VDU Humanitarinių mokslų bibliotekininku (1934-1936), Klaipėdos radiofono pranešėju (1936-1937), Švietimo ministerijos Knygų leidimo korektoriumi (1938-1940). 1940–1941 m. – Šveitimo liaudies komisariato meno reikalų valdybos sekretorius, 1941–1944 m. – Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius, nuo 1943 m. pabaigos – leidybos viršininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Skaityti toliau..

SIMONAITYTĖ IEVA (Ewa Simoneit) (1897–1978)

Ievos Simonaitytės portretas
Ieva Simonaitytė

Ieva Simonaitytė – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja, buities ir lietuvininkų išskirtinių likimų vaizduotoja.

Ieva Simonaitytė (Ewa Simoneit) gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Penkerių metų susirgo kaulų džiova, todėl negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Jaunystėje vaikščiodama su lazdomis ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. Rašytojos kūrybos šaltinis – gyvenimo patirtis, knygų skaitymas, aplinkos ir ypač gamtos stebėjimas. Skaityti toliau..

SAMAJAUSKAS JUOZAS (1914–2010)

Juozo Samajausko portretas
Juozas Samajauskas

Muzikos pedagogas, kompozitorius, dirigentas ir chorvedys. Gimė 1914 m. lapkričio 4 d. Slavikuose (Šakių raj.). 1936 m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją, kurį laiką mokėsi Kauno Elenos Laumenskienės liaudies konservatorijoje. Neturėdamas pragyvenimo lėšų, studijas konservatorijoje nutraukė ir muzikos mokėsi savarankiškai.
1938 m. pradėjo dirbti Tauragės „Maisto“ fabriko kontoroje, suorganizavo vyrų chorą ir solistų vokalistų būrelį, surengė koncertų. 1948-1950 m. Klaipėdos muzikos mokykloje pas Juozą Karosą mokėsi choro dirigavimo, Skaityti toliau..

SAMULIONIS ALGIS (1936–1994)

Algis Samulionis

Lietuvių literatūrologas, kritikas, filologijos mokslų daktaras. Gimė 1936 m. lapkričio 24 d. Klaipėdoje.
1959 m. baigė Vilniaus universitetą lituanistiką. 1959-1961 m. mokytojavo Joniškyje. 1964-1994 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Pagrindinė tyrinėjimo sritis – B. Sruogos kūryba, dramos teorija, šiuolaikinė lietuvių dramaturgija, teatras.
Parašė studiją „Balys Sruoga – dramaturgijos ir teatro kritikas“ (1968), monografiją „Balys Sruoga“ (1986), knygą apie J. Grušo dramaturgiją „Neramios šviesos pasauliai“ (1976). Skaityti toliau..

SANTVARAS STASYS (1902–1991)

Stasio Santvaros portretas
Stasys Santvaras

Poetas, dramaturgas, dainininkas. Gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rūstekoniuose (Jurbarko r.). Mokėsi Vilniaus, Kauno gimnazijose. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kautynėse su bolševikais. 1922-1923 m. mokėsi karių brandos atestato kursuose. Tuo pačiu metu lankė Tautos teatro vaidybos studiją, vėliau dirbo Tautos teatro ir „Vilkolakio“ administratoriumi. 1926-1927 m. Klaipėdos konservatorijoje studijavo muziką ir dainavimą. 1927-1932 m. muzikos ir dainavimo studijas tęsė Milane. Skaityti toliau..

SAVICKIS EDGARAS (1941–2008)

Edgaro Savickio portretas
Edgaras Savickis

Teatro ir kino aktorius, mimas, lietuviškosios pantomimos kūrėjas. Gimė 1941 m. birželio 2 dieną. Baigęs režisūros studijas tuometiniame Vilniaus valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Menų fakultete, dirbo mimu Rygos ir Kauno dramos teatruose. 1993 m. Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose sukūrė pantomimos trupę. Jo mokinys mimas Aleksas Mažonas vėliau čia įkūrė pantomimos teatrą. Dėstė režisūrą, vaidybą, scenos judesį, pantomimą Klaipėdos universiteto Menų fakulteto režisūros katedroje. Skaityti toliau..

SEILIUS ANTANAS (1936–2018)

Antanas Seilius

Profesorius, inžinierius, vadybos teoretikas. Gimė 1936 m. rugsėjo 28 d. Mackių kaime Prienų rajone. 1956 m. baigė Balbieriškio vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais buvo pašauktas į kariuomenę. Po jos, 1960 m. įstojo į Kauno Politechnikos institutą, kurį baigė 1966 m. įgydamas mašinų gamybos technologijos inžinieriaus specialybę.
1981 m. Kauno Politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją. 1990 m. jam suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas. 2000 m. apgynė Skaityti toliau..